1. Naujas muziejus Vienoje (Austrija)
Geros naujienos mylintiems Vieną ir ieškantiems progos vėl ten nuvykti. Šį pavasarį čia atsidaro naujas modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus ALBERTINA MODERN. 1865 m. pastatyto muziejaus pastato renovacija ir išplėtimas truko 3 metus ir kainavo 50 milijonų eurų – šią sumą skyrė Austrijos pramonininkas, buvęs politikas ir filantropas Hans Peter Haselsteiner.
Kaip galima suprasti iš pavadinimo, ALBERTINA MODERN rodys modernų ir šiuolaikinį, Austrijos ir tarptautinį meną. Muziejaus direktorius sakosi besitikintis, kad galbūt su laiku erdvė taps vienu svarbiausių meno muziejų pasaulyje. Tuo kiek sunku patikėti, bet pamatyti savo akimis vis viena smalsu.
Kovo mėnesį muziejus atsidarys su paroda „Pradžia. Austrijos menas 1945–1980“, tačiau vėliau čia bus demonstruojami ir tarpautiniai menininkai.
***
Albertina Modern, Karlsplatz 5, 1010 Viena
Atidarymas kovo 13 d. Veiks kiekvieną dieną, 10:00–18:00.
2. Antroji Rygos šiuolaikinio meno bienalė, RIBOCA2 (Latvija)
Rygoje gegužę atsidarys jau antroji Rygos bienalė, RIBOCA2. Pirmasis renginys prieš 2 metus paliko labai gerą įspūdį, tad jau planuojame datas ir ruošiame sukneles ilgam meniškam savaitgaliui Rygoje. Šis renginys labai „savas“ – organizatoriai renkasi ne pernelyg sudėtingas koncepcijas ir kūrinius, dalis jų – net labai žiūroviški. Be to, orientuojamasi visų pirma į vietinius (Baltijos regiono) kontekstus, tad čia galima sutikti ne tik gerai pažįstamų menininkų, bet ir regionui artimas istorines, socialines temas. Iš lietuvių šiais metais bienalėje dalyvaus keturi kūrėjai: Eglė Budvydytė (g. 1981), Lina Lapelytė (g. 1984), Augustas Serapinas (g. 1990) ir Anastasia Sosunova (g. 1993).
Šių metų bienalė vadinsis „ir netikėtai viskas sužydi“. Kuratorė – Rebecca Lamarche-Vadel, Prancūzijos kuratorė ir kritikė, 2012–2019 m. dirbusi prestižinės parodų erdvės Paryžiuje, „Palais de Tokyo“ kuratore. „Žmonija kryžkelėje ir visi ženklai kalba apie artėjančią naują epochą“, – rašo ji pranešime spaudai ir žada, kad bienalė ieškos alternatyvų nerimastingiems šiandienos naratyvams, mėgins permąstyti žmogaus vietą besikeičiančiuose šiandienos ekologiniuose, ekonominiuose ir socialiniuose kontekstuose.
60 menininkų (trečdalis jų – iš Baltijos regiono) rodys kūrinius įvairiose miesto erdvėse. Jų tikslus sąrašas kol kas neskelbiamas, tačiau, kaip ir praeitais metais, bienalė kvies pakeliauti ir po miestą, atrandant naujų, neturistinių zonų ir įdomių pastatų.
***
3. Torlonia kolekcija Romoje (Italija)
Šį pavasarį be žydinčių apelsinų, keptų artišokų ir žydro dangaus Roma dar vilioja neįprasta paroda. Torlonia kolekcija – vienas svarbiausių privačiose rankose esantis senovės graikų ir romėnų skulptūrų rinkinių. 50 metų kolekcijos nematė niekas, net parodos kuratoriumi paskirtas Salvatore Settis – iki šiol jis, kaip ir kiti meno istorikai, apie kolekcijos eksponatus žinojo tik iš XIX amžiaus katalogų. Iš virš 600 eksponatų kolekcijos kuratoriaus atrinkti 96 kūriniai (biustai, statulos, reljefai, sarkofagai, dekoratyviniai elementai) bus rodomi renesansiniuose Caffarelli rūmuose.
Torlonia šeima – kilminga Romos giminė, didžiausius savo turtus susikrovusi XVIII–XIX amžiais, kai administravo Vatikano finansus. Didelė kolekcijos eksponatų dalis buvo įsigyta iš finansinius sunkumus patiriančių Italijos aristokratų šeimų, tad paroda pasakos ne tik Antikos meno, bet ir jo kolekcionavimo istoriją. Be to, įmonė „Bulgari“ skyrė lėšų eksponatų tyrimui, konservavimui ir valymui, tad žiūrovus jie pasitiks gražūs ir iškilmingai pasitempę. Sakoma, kad po šios parodos kolekcija leisis į turą po pasaulį (konkrečios vietos dar neskelbiamos), o po to sugrįš į Romą, kur bus atidarytas Torlonia kolekcijos muziejus.
***
Paroda „The Torlonia Marbles. Collecting Masterpieces“ bus rodoma nuo balandžio 4 iki 2021 m. sausio 10 d.
Palazzo Caffarelli, Musei Capitolini, Piazza del Campidoglio 1 - 00186 Roma
Muziejus veikia kasdien, 9:30–19:30, bilieto kaina 13 Eur.
4. Cindy Sherman Paryžiuje (Prancūzija)
Šiais asmenukių laikais menininkės Cindy Sherman (g. 1954) kūryba įgyja naujų pustonių. Juk ši Niujorko menininkė jau kelias dešimtis metų kuria ir rodo savo asmenukes. Tiesa, ji tai daro kiek kitaip nei instagramo influenceriai ir norintys jai tapti. Kita vertus – ji pati insagrame turi 300 tūkstančių sekėjų ir linksminasi, savo išvaizdą juokingiausiais būdais kaitaliodama įvairių fotografijoms pagražinti skirtų programėlių pagalba.
„Fondation Louis Vuitton“ Paryžiuje balandį pristatys Cindy Sherman retrospektyvinę parodą, apimančią 45 šios įdomios menininkės kūrybos metus. Postmodernizmo ikona vadinama menininkė fotografuoja save, bet stengiasi atskleisti ne savo charakterį, nuotaiką ar išvaizdą, o įsikūnyti į kitus. Fotosesijų metu ji pati būna režisiere, stiliste, makiažo specialiste, modeliu ir fotografe. Fotografijos atskleidžia moteriškumo, seksualumo klišes, skirtingų socialinių sluoksnių savireprezentaciją, žiniasklaidos strategijas – nenuostabu, kad apie ją prirašyta gausybė apžvalginių ir teorinių tekstų (kai kurių, kaip ji pati sako, ji nepajėgia suprasti).
Paroda rengiama bendradarbiaujant su pačia menininke, žadama pristatyti apie 170 kūrinių, nuo postmodernizmo klasika tapusių ankstyvųjų jos serijų iki neseniai sukurtų ir dar niekur nerodytų darbų.
Šalia retrospektyvos bus rodoma ir paroda „Crossing Views“ – jai darbus iš „Louis Vuittton“ kolekcijos atrinko pati Cindy Sherman, tad paroda tęs portretų temą, perteiktą per įvairias medijas: fotografiją, tapybą, skulptūrą. Bus rodomi kūriniai tokių autorių kaip Marina Abramovic, Christian Boltanski, Louise Bourgeois, Gilbert & George, Damien Hirst, Zanele Muholi, Wolfgang Tillmans, Andy Warhol, Ming Wong ir kt. Trumpai tariant, puiki proga ne tik išsamiai susipažinti su viena žymiausių postmodernizmo menininkių, bet ir pamąstyti apie portretą, autoportretą bei jų ribas ir galimybes.
***
Paroda „Cindy Sherman“ bus rodoma nuo balandžio 2 iki rugpjūčio 3 d.
Fondation Louis Vuitton, 8, Avenue du Mahatma Gandhi, Bois de Boulogne. 75116 – Paris
Muziejus veikia kasdien, darbo valandos skiriasi priklausomai nuo parodų. Bilieto kaina 16 Eur.
5. Londono „Tate Modern“: Andy Warhol ir Zanele Maholi (Didžioji Britanija)
Londonas visada siūlo daug, įvairių ir kokybiškų parodų, sunku išsirinkti vieną „hitą“. Ypač šį pavasarį, kai šiuolaikinio meno muziejus TATE MODERN švenčia 20 metų gimimo dieną. Turbūt ne aš viena nustebau pamačiusi, koks jaunas šis muziejus. Sebina, kaip greitai jis tapo neatsiejama menu besidominčiųjų gyvenimo dalimi – per tuos 20 metų jį aplankė apie 100 milijonų lankytojų.
Andy Warholas (1928–1987) – imigrantų iš rytų Europos sūnus, tapęs Amerikos meno ikona. Keistas, paslaptingas ir uždaras žmogus, draugystės su kuriuo siekė Niujorko elitas. Nenuostabu, kad ir šiandien jo asmenybė domina ir įkvepia.
TATE MODERN kviečia į Andy Warholo retrospektyvinę parodą. Čia bus visiems puikiai žinomi Merlyn Monroe ir „Campbell“ sriubų skardinių atvaizdai, taip pat ir mažiau kam matyti 25 darbai iš ciklo „Ladies and Gentlemen“ – transvestitų ir „drag queens“, kurias jis tiesiog dievino suprasdamas, kad naujame pasaulyje išvaizda daug svarbiau nei vidus. Taip pat bus eksponuojami amžiaus viduryje Niujorko galerijoms pasirodę per drąsūs jo homoerotiniai piešiniai ir vienas paskutinių jo kūrinių – beveik 10 metrų pločio „Šešiolika paskutinių vakarienių“.
***
Paroda „Andy Warhol“ bus rodoma nuo kovo 22 iki rugsėjo 6 d.
Tate Modern, Bankside, London SE1 9TG
Muziejus veikia kasdien, 10:00–18:00, penktadieniais ir šeštadieniais – iki 22:00. Bilieto kaina 22 svarai.
Zanele Muholi (g. 1972) – menininkė iš Pietų Afrikos, save vadinanti vizualine aktyviste. Ji taip pat pageidauja būti vadinama ne „ji“ ar „jis“, o siekdama neutralumo anglų kalboje renkasi neutralų įvardį „they“. Galima spėti, kad ilgainiui žmonių su tokia pozicija vis daugės ir čia lietuvių kalbos laukia dar vienas iššūkis, juk čia net ir daugiskaita turi lytis. Tad man teks ignoruoti menininkės valią ir toliau tekste naudoti moteriškąją giminę.
Pietų Afrikoje nuo 1996 m. įstatymiškai draudžiama diskriminacija dėl seksualinės orientacijos. Tačiau ir šiandien LGBTQIA+ bendruomenė patiria smurto ir persekiojimų. Tai viena pagrindinių Zanele Muholi temų. Parodoje bus rodoma keletas fotografijų ciklų: „Faces and Phases“, kuriame juodaodės lesbietės ar translyčiai žmonės žvelgia į kamerą, tiesiai žiūrovui į akis ar „Brave Beauties“, kur fotografuojamos konkurso „Miss Gay Beauty“ nugalėtojos. Vienas naujausių jos ciklų „Somnyama Ngonyama“, zulų kalba reiškia „Pasveikinkit tamsiąją liūtę“. Tai – praeitų metų Venecijos bienalėje daug kam įsiminusios asmenukės. Fotografuodama save menininkė sugeba kelti problemiškus, aktualius klausimus. Vietoje papuošalų ar aksesuarų ji naudoja skalbinių segtukus, latekso pirštines, padangas ar laidus. Per savo atvaizdą ir atributus ji kalba apie rasę, seksualinį identitetą, kartais net politiką.
Zanele Maholi fotografijos turi ir kitą sluoksnį – grožį, kaip pagarbą sau (ir kitam). „Fotografuodama noriu pamatyti grožį. Tai nereiškia, kad tu turi labiau šypsotis ar daugiau stengtis. Tiesiog būk“, - sako menininkė, o jos fotografijos tai patvirtina. Tad net ir nežinant šiuolaikinių Pietų Afrikos aktualijų ar nesusiduriant su menininkės aplinkos problemomis, šie jos atvaizdai įtraukia ir įsimena.
***
Paroda „Zanele Maholi“ bus rodoma nuo balandžio 29 iki spalio 18 d.
Tate Modern, Bankside, London SE1 9TG
Muziejus veikia kasdien, 10:00–18:00, penktadieniais ir šeštadieniais – iki 22:00. Bilieto kaina 13 svarų.
6. Edward Hopper Bazelyje (Šveicarija)
Edwardas Hopperis (1882–1967) – amerikietis tapytojas, savo paveiksluose parodęs Ameriką kiek kitokią nei įprasta – paslaptingą ir tylią. Jo paveikslų atmosferos su niekuo nesupainiosi, kaip niekada neįminsi ir juose slypinčios intrigos.
Iliustratoriumi gana ilgą laiką dirbęs menininkas savo stilių (ir žinomumą) atrado tik keturiasdešimties. Tačiau nuo to laiko šlovė jo nebeapleido – žavimasi originaliu koloritu, specifiniu šviesos ir šešėlių naudojimu, nebyliais personažais tyliuose interjeruose ir kinematografiniais paveikslų siužetais.
Europoje yra tik 5 šio menininko paveikslai, tad šis pavasaris – viena iš progų susipažinti su jo kūryba išsamiau – dauguma kūrinių parodai atvežta iš Niujorko „Whitney“ muziejaus. Nors garsiausieji jo paveikslai vaizduoja miesto gatves ir interjerus, „Beyeler Foundation“ rengiamoje parodoje daugiausiai bus gamtos ir kaimo peizažų, sukurtų 1910–1960 metais. Šalia jų bus demonstruojamas ir vieno iš šio tapytojo gerbėjų – režisieriaus Wim Wenders filmas.
„Beyeler Foundation“ – tai modernaus ir šiuolaikinio meno muziejus, kurį 1997 m. įkūrė sutuoktinių pora. Tai vienas populiariausių muziejų Šveicarijoje, nepaisant to, kad įsikūręs ne pačiame Bazelyje, o šalia jo esančiame miestelyje Riehen. Be puikios meno kolekcijos ir laikinų parodų, lankytojai čia dar džiaugiasi specialiai kolekcijai rodyti sukurto muziejaus architektūra bei išpuoselėtos gamtos apsuptimi.
***
Paroda „Edward Hopper“ bus rodoma iki gegužės 17 d.
Foundation Beyeler, Baselstrasse 101, CH-4125 Riehen/Basel
Muziejus veikia kasdien, 10:00–18:00, trečiadieniais iki 20:00. Bilieto kaina 25,00 CHF.
7. Olafur Eliasson Bilbao (Ispanija)
Danų-islandų menininkas Olafur Eliasson (g. 1967) kuria skulptūras ir didelių mastelių instaliacijas, kurioms naudoja tokias „medžiagas“ kaip šviesa, vanduo, ledas, rūkas, kerpės. Dar iki tol, kol tai tapo madinga, jį domino ir domina tokios temos kaip ekologija, meditacija, socialiniai ryšiai žmonių bendruomenėse. Kurdamas jis nuolat bendradarbiauja su menininkais, miestiečiais ir įvairių sričių mokslininkais. Neįmanoma nuspėti, koks bus kitas šio menininko kūrinys. Tačiau visai jo kūrybai būdingas dėmesys žmogui ir gamtai, meditatyvi nuotaika, skatinanti sustoti ir ramiai pažvelgti į save ir pasaulį aplink. Interaktyviose instaliacijose svarbūs žiūrovo pojūčiai – ne tik psichologiniai, emociniai, bet neretai ir fiziniai, tad susidūrimas su jo kūriniais dažnai tampa patirtimis.
Guggenheimo muziejuje Bilbao mieste šiuo metu rodoma jo retrospektyvinė paroda pavadinta „In real life“ (tikrame gyvenime). Praeitų metų vasarą žiūrovai ją matė „Tate Modern“ Londone, o dabar į Bilbao atvykusių laukia 30 kūrinių, sukurtų nuo 1990 iki šių dienų: skulptūros, fotografijos, tapyba, instaliacijos. Puiki proga išsamiau susipažinti su neskandalingo, bet aktualaus menininko kūryba.
***
Paroda „In real life“ bus rodoma iki birželio 21 dienos.
Guggenheimo muziejus, Abandoibarra Etorb., 2, 48009 Bilbao, Spain
Muziejus veikia antradieniais–sekmadieniais 10:00–20:00, pirmadieniais neveikia. Bilieto kaina 12 Eur.
8. Van Eyck Gente (Belgija)
Briugės mieste gyvenęs ir dirbęs Jan van Eyck (prieš 1390–1441) – viena žymiausių Šiaurės renesanso figūrų. Diplomatas, alchemikas ir, žinoma, tapytojas. Yra išlikę apie 20 jo paveikslų. Net 12 iš jų šį pavasarį galima pamatyti Gente, parodoje „Van Eyck. Optical Revolution“. Šalia Van Eycko darbų eksponuojami ir jo amžininkų paveikslai, viso apie 100 kūrinių. Tad paroda – išskirtinė galimybė iki soties pasimėgauti XV amžiaus flamandų daile ir susipažinti su jos kontekstais.
Van Eyckas svarbus ne tik šiaurės kraštuose. Būtent jis suprato ir visiems parodė, kokias naujas galimybes tapytojui atveria aliejiniai dažai – labai greitai tai perėmė kolegos renesanso tapytojai Italijoje. Optinė revoliucija, apie kurią skelbia parodos pavadinimas – tai stebuklingu kartais vadinamas gebėjimas paveiksle su stulbinančiu panašumu perteikti kiekvieną detalę.
Svarbiausias parodos akcentas – garsusis Gento altorius. 6 metus trukęs, 2,5 milijonų eurų kainavęs jo restauravimo procesas nuvalė ne tik per laiką padūmavusį viršutinį lako sluoksnį, bet ir vėliau užtapytus fragmentus, atvėrė vaiskias spalvas ir bene didžiausią staigmeną – labai jau žmogišką avinėlio veidą, kas vers mokslininkus gerokai koreguoti paveikslo analizę.
Prieš važiuojant (arba vietoje to) verta apsilankyti parodos proga sukurtame tinklalapyje, kuriame sudėtos paveikslų makrofotografijos. Itin didelės raiškos fotografijos leidžia prisitraukus apžiūrėti pačias smulkiausias paveikslų detales, kurių tikrai nepamatysi plika akimi: http://closertovaneyck.kikirpa.be/
***
Paroda „Van Eyck. Optical Revolution“ bus rodoma iki balandžio 30 d.
Museum of Fine Arts Ghent, Fernand Scribedreef 1, 9000 Ghent
Parodos metu muziejus veikia kiekvieną dieną, pirmadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais 10:30–23:00, kitomis dienomis iki 19:00. Bilieto kaina 25 eur.
Šiuo metu bilietai parduoti savaitei į priekį ir kovo savaitgaliais, tad planuodami kelionę nepamirškite įsigyti bilietų iš anksto.
