Žmonijos istorija kupina įvykių, kurių tikroji svarba dažnai išryškėja tik po daugelio metų ramiai nugulus dulkėms ir užgesus kasdieniams ginčams. Toks atsiribojimas leidžia lengviau atrasti konsensusą bent jau dėl tam tikrų vertinimo rėmų ir sukonstruoti aiškesnį vaizdą, nei tai gali padaryti amžininkai.

Didžioji depresija tokia nebuvo. Nuo pat jos pradžios buvo aišku, kad susiduriama su iki tol nematytais sunkumais, kad baigiasi era ir įplaukiama į dar neišmatuotus vandenis. Ir kartu ji kitokia, nes net ir po daugelio metų labai sunku rasti bendrą požiūrį į didžiausios ekonominės krizės istorijoje priežastis, padarytas klaidas ir tinkamai įvertinti jos pasekmes. Aišku viena – pasaulio istoriją šis procesas pakeitė neišmatuojamai, o iki šiol besitęsiantys ginčai tik patvirtina, kad krizės pamokos liko neišmoktos.

„Delfi“ kviečia kartu pažvelgti į vieną reikšmingiausių XX amžiaus įvykių, pakeitusį šimtų milijonų žmonių gyvenimus, supriešinusį ištisas valstybes ir išpurenusį derlingą žemę pačioms baisiausioms XX a. ideologijoms atsiskleisti ir suvešėti.

Kad būtų lengviau suprasti šio daugiau nei dešimtmetį trukusio proceso priežastis ir pasekmes „Delfi“ pasikalbėjo su JAV ekonomistu, Prinstono universiteto ekonomikos istorijos profesoriu Haroldu Jamesu, kuris Didžiosios depresijos fenomeną prilygino lėktuvo katastrofai.

„Tai primena lėktuvo katastrofą – labai sunku atsekti vieną konkrečią priežastį. Galbūt tai lėktuvo dizaino klaida, galbūt konkretaus piloto klaida, galbūt blogos oro sąlygos ir tądien žaibavo. Manau, Depresiją galima bent jau pabandyti suprasti į viską žvelgiant per ilgalaikių padarinių po Pirmojo pasaulinio karo prizmę, kaip tų reiškinių tęsinį“, – sakė H. Jamesas.

2