Vienas iš tokių – „Saulė ir jūra (Marina)“.

Daugelis meno kūrinių apie klimato kaitą yra negrabiai polemiški. Bet ne šioji, klausą glostanti, turtinga opera, sukurta kino režisierės Rugilės Barzdžiukaitės, rašytojos Vaivos Grainytės ir kompozitorės Linos Lapelytės – šaunioji trijulė Venecijos bienalėje laimėjo Lietuvos paviljonui Aukso liūtą. Apgaulingai maloniomis melodijomis, kurių neįmanoma ištrinti iš atminties, opera verčia nepaliaujamai mąstyti apie pasaulio likimą ir aplinkosaugos krizę.“

Jasonas Farago priduria: „Klimato krizei atkakliai tęsiantis, kultūra skatina reflektuoti pasaulio įvairovę. [...]

Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė – trys draugės iš Kauno, iš Lietuvos, didžiai pelnytai laimėjusios Aukso liūtą šių metų Venecijos bienlėje, – sukūrė neužmirštamą spektaklį, kurio lygus, ramus pobūdis slėpė netikėtą ekologinį smūgį tiesiai į veidą. Operoje „Saulė ir jūra (Marina)“, kurios veiksmas vyko dirbtiniame paplūdimyje, poilsiautojai smagiai dainavo apie atostogas, kelionių paketus, vienkartinius vandens butelius ir apie miglotą nuojautą, kad šiems sezoniniams malonumams artėja galas.

Lapkričio mėnesį Veneciją ištikęs didžiausias per pusšimtį metų potvynis sutrikdė bienalę, užtvindė Šv. Morkaus baziliką kaip tik tada, kai populistų vadovaujama Italijos vyriausybė atmetė visą pluoštą pasiūlymų, kaip stabdyti klimato kaitą. Bet Lietuvos paviljono smėlis buvo perdirbtas ir panaudotas sutvirtinti salai, grimztančiai į lagūną.“

Abiejose Atlanto pusėse puikaus įvertinimo sulaukęs kūrinys pelnytai įvertintas ir Lietuvoje – jo autorėms skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

 „Saulė ir jūra (Marina)“. Fragmentas