Sakoma, kad gintaras ne tik laimės ir sveikatos akmuo, bet ir meilės talismanas, galintis pritraukti prie savininko jo susižavėjimo objektą. „Palankiausias metas ieškoti gintaro yra ruduo, žiema, ankstyvas pavasaris. Vakarais – pasiėmus ultravioletinės šviesos žibintus, gintaras puikiai matomas pakrantėse. Jis atspindi šviesą, tad prisirinkti jo visiškai nesunku. Pajūriu prasiautęs uraganinis vėjas, kuris varto medžius, tvoras, žarsto smėlį vieniems – pavojinga stichija, kitiems – galimybė rasti gintaro, mat po audrų Baltija itin dosni. Kuomet baltutėlis pajūrio smėlis pajuoduoja nuo į pakrantę išmesto jūros dumblo, gamta į paplūdimį išvilioja gintaro gaudytojus. Tyla, ramybė, jūros ošimas jiems ne tik atokvėpio gamtoje valandėlė, bet ir puiki galimybė, patikrinti mūsų Baltijos dosnumą, paieškoti į krantą išskalautų gintarų.
Tautvydas Lubys: „Buvimas tyloje, kvėpavimas grynu oru padeda sukaupti dvasines jėgas, atstatyti išsekimą, dvasiškai pakrauna“
Pajūriu prasiautęs uraganinis vėjas, kuris varto medžius, tvoras, žarsto smėlį vieniems – pavojinga stichija, kitiems – galimybė rasti gintaro, mat po audrų Baltija itin dosni. Kuomet baltutėlis pajūrio smėlis pajuoduoja nuo į pakrantę išmesto jūros dumblo, gamta į paplūdimį išvilioja gintaro gaudytojus. Tyla, ramybė, jūros ošimas jiems ne tik atokvėpio gamtoje valandėlė, bet ir puiki galimybė, patikrinti mūsų Baltijos dosnumą, paieškoti į krantą išskalautų gintarų.
Ne visiems nusišypso laimė rasti didžiulį gintaro luitą
Patyrę gintarų gaudytojai seka oro prognozes, jie nekantriai laukia stipresnio vėjo. Kuomet siaučia vėtra, atrodo iš namų nė kojos nekeltum, nes žemė su dangumi maišosi, yra geriausias oras gintaro rinkėjams. „Kai lūžta medžiai, skraido stogai, tai mes džiaugiamės, žinome, kad kitą rytą Baltija bus dosni gintarais“, – juokavo paplūdimyje sutikti gintaro rinkėjai. Užgrūdintiems gintaro rinkėjams nė tamsa, nė šaltis nebaisus. Juk svarbiausia – šilta apranga. Visų gintaro rinkėjų svajonė – pagauti kuo didesnį gintaro gabalą, tačiau ne visiems nusišypso tokia laimė.
Tad patyrę gintarų gaudytojai į paplūdimį stengiasi patekti vos tik nuslūgsta audra. Stiprus vėjas, didžiulės bangos ir pakrantėje susikaupusių dumblių sankaupos nurodo jog pagaliau atėjo tinkamiausias gintaro gaudymo momentas. „.Kuo ilgiau jūra šėlsta, banguoja, tuo geriau. Atsiranda srovės, kurios viską išjudina ir vėliau pristumia arčiau kranto gintarą Jūra mus lepina unikaliomis dovanomis netgi vėjuotą rudenį ar ankstyvą pavasarį – natūraliu gintaru, kuriuo įsismarkavusi Baltija gali apdovanoti visus po smarkesnės vėtros ar praūžusio vėjo. Vasarą tiesiog nėra bangų, jos neišstumia gintarų“, – pasakoja pakalbinti patyrę gintaro rinkėjai.
Nesibaimina bristi į vandenį
Vienus – tenkina ankstus rytas, dar saulei neprašvitus, kitiems – patinka gintarauti tamsoje. Kiekvienas turi savitą gintaro gaudymo techniką. Dalis gintaro rinkėjų ieško Baltijos jūros dovanų smėlyje, atokiau nuo vandens, o kiti – nesibaimina įsibristi į vandenį. Pasak Palangos paplūdimyje pakalbintų gintaro gaudytojų, dideli lietuviškojo aukso gabalai, yra retenybė. Tačiau daugelį jų tenkina ir smulkučiai, nedidukai gabalėliai. Juk svarbiausia, kad jie savo pačių rankomis juoduose dumbliuose atkapstyti.
Daugelis jų papildo namų kolekcijas, su kuriomis kiekvienam rinkėjui nesinori išsiskirti. Net mažiausias atrastas gintaro gabalėlis, primena tą nuostabų laiką paplūdimyje, kuomet aplinkui nieko nėra tik tu pats ir šniokščianti jūra. Anot gintaro gaudytojų, suradus kiek didesnį gintaro gabalėlį, užplūsta nepaprastas adrenalino jausmas. Jis pasidaro kažkoks ypatingas, nepaprastai brangus.
Maži gabalėliai atspindi šviesą
Nuo seno manoma, jog gintaras, randamas Baltijos jūros pakrantėje – seniausias gydomasis akmuo. Senovėje gintaras buvo labai vertinamas. Jis buvo naudojamas religinėse apeigose, nes puikiai dega ir skleidžia malonų kvapą. Daugelis tautų jį nešiojo kaip apsaugą nuo prakeikimų bei nužiūrėjimų. Sakoma, kad gintaras ne tik laimės ir sveikatos akmuo, bet ir meilės talismanas, galintis pritraukti prie savininko jo susižavėjimo objektą. „Palankiausias metas ieškoti gintaro yra ruduo, žiema, ankstyvas pavasaris. Vakarais – pasiėmus ultravioletinės šviesos žibintus, gintaras puikiai matomas pakrantėse. Jis atspindi šviesą, tad prisirinkti jo visiškai nesunku. Laikas pajūryje niekada jam nenueina veltui. Čia bendrauji su gamta, eini pajūriu: kopos, bangos, ošia jūra – gražu, smagu. Jeigu pasiseka, surasti gintarų – tai gerai, ne, tai bent gamtoj pabūni“, – pasakojo palangiškis Tautvydas Lubys, kuriam smagiausia gintarą rinkti su savo žmona. „Mano gyvenimo tempas didžiulis. Bėgi, leki, vos spėji.
Renginių vedimas, bendravimas su žmonėmis, pareikalauja nemažai jėgų. Tad gintaro rinkimas – man puiki galimybė sulėtinti tempą, pabūti su savimi, visiškoje tyloje, klausantis tik vėjo ir jūros šniokštimo. Po visų vasaros šurmulių labai reikalinga tyla ir ramybė, kuri suteikia mini atostogas. Pajūris man gražiausias žiemą, nes čia absoliuti ramybė“, – atviravo visiškoje tamsoje pirmadienį gintarą rinkdamas Tautvydas Lubys.
Jis prasitarė, kad kol kas esąs tik gintaro rinkimo mėgėjas, renkąs tik smulkiausius gabalėlius. Tikrieji rinkėjai paplūdimį šukuoja iškart po audros. O dabar jau praėjo nemažai laiko. Tad šis buvimas paplūdimyje – labiau atsitraukimas nuo televizoriaus. O štai tikri profesionalai – stengiasi į paplūdimį išeiti kuo greičiau, vos tik audra nuslūgsta. Kai kurie jų iš to pragyvena. Tačiau Tautvydui tai yra nuostabus hobi, ne pragyvenimo šaltinis.
Rodė pririnkęs saują gintarų
Gintarautojai sako, kad Baltijos jūros pakrantėje galima per vieną kartą surinkti arba pagauti net kelis šimtus gramų nedidelių gintaro gabalėlių. Jei tikrai pasiseka, kartkartėmis galima aptikti ir stambesnį laimikį – kelis šimtus gramų sveriantį grynuolį. Deja, pastarieji tampa vis retesni, be to, gintaro ištekliai nėra begaliniai. O štai Tautvydas Lubys rodė, jog pirmadienį jam pavyko pririnkti mažyčių gintarėlių saują. Na, o didžiausias gabalėlis toli gražu neprimena masyvaus gintaro luito. Tautvydas atviravo, kad jam malonu kaupti jo paties rastus gintarus. Jis jais ne prekiaująs, o dėl savęs ar draugų, kuriems visada malonu padovanoti tikrą, nešlifuotą gintarą. Tautvydui labiausiai patinka gintarą rinkti sutemus, mat tuomet su ultravioletinių spindulių prožektoriumi, gintarai iškart pamatomi, jie atspindi šviesą.
Jis specialios gaudyklės gintarui neturėjo, kapstė dumblius pagaliuku. Tautvydo nuomone, geriausiai gintarus rinkti atokiau nuo vandens, nes palei jūrą jie neužsilaiko, bangos juos sviedžia tolėliau į krantą su visokiais pagaliukais. Pasiteiravus, kiek laiko jis ketinąs užsibūti tamsiame paplūdimyje, jis tikino nežinąs. Tiek, kiek reikės. Mat buvimas tyloje, kvėpavimas grynu oru padeda sukaupti dvasines jėgas, atstatyti išsekimą, dvasiškai pakrauna. O tai svarbu, kiekvienam, nuolatiniame skubėjime gyvenančiam žmogui.
