Sparčiai po pasaulį išplitęs koronavirusas COVID-19 sukėlė nemažai baimės, jis pasiekė daugiau nei 60 pasaulio šalių, priversdamas mokslininkus skubiai ieškoti tinkamos priemonės, siekiant užkirsti kelią pandemijai. Viena iš galimų priemonių – vakcina, kurios paskirtis – išmokyti organizmą pažinti grėsmę, bei generuoti prieš ją apsaugą. Šiam tikslui pasiekti, vakcinavimo metu, į žmogaus organizmą yra suleidžiama nepavojinga dozė bakterijų ar virusų, kuriuos išmoksta pažinti mūsų imuninė sistema, apsauganti nuo vėlesnės rizikos susirgti šių mikroorganizmų sukeliamomis ligomis. Tikimasi, kad ilgainiui tokiu principu ims veikti ir vakcina prieš koronovirusą COVID-19. Kiek anksčiau, dar praėjusio mėnesio pabaigoje, buvo prognozuojama, kad vakcina galėtų atsirasti ne anksčiau, nei po metų, tačiau šiomis dienomis internetinėje erdvėje jau sklinda gandai apie organizuojamus pirmuosius testus su žmonėmis. Vakcinos nuo COVID-19 ligos paieškos tampa panašios į lenktynes, lieka stebėti kas bus pirmieji. O iki kol tai nutiks, su koronavirusu virusu turėsime kovoti kitais būdais.
Įdomu atkreipti dėmesį, kad esamasis koronavirusas nėra vienintelis šios šeimos atstovas. 2002 ir 2012 metais žmonių populiacijoje paplito kiti koronavirusai, vienas jų žinomas SARS pavadinimu (sunkus ūminis respiracinis sindromas). Šios ligos požymiai, taip pat ir susirgimo intensyvumas varijuoja, užsikrėtęs asmuo gali pasižymėti įprasto peršalimo simptomais, arba patirti rimtų kvėpavimo takų sutrikimų. Šios ligos židinys, kaip ir COVID-19, atsirado Kinijoje, vėliau išplito visame pasaulyje, tačiau registruotų susirgimų bei mirčių skaičius buvo mažesnis nei šiandieninės pandemijos. Vėliau, 2012 metais panaši panika kilo dėl Saudo Arabijoje paplitusio koronaviruso atmainos, pavadinimu MERS (Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas). Ligos simptomai buvo tapatūs tiek SARS, tiek šiandieninės pandemijos COVID -19 sukėlėjui: kosulys, karščiavimas, kvėpavimo sutrikimai, o esant sunkiems atvejams, pasitaikydavo mirčių. Kalbant apie vakcinas, svarbu paminėti, kad nė vienai iš minėtų ligų, nuo pat 2002 metų nebuvo pritaikyta vakcina. Kiekviena iš pandemijų buvo sukontroliuota bendromis valstybių pastangomis, izoliuojant sergančiuosius, imantis papildomos higienos priemonių.
Nors praėjusios pandemijos taip pat pasklido pasaulyje, šiandieninis užkratas apima ženkliai didesnį žmonių populiacijos skaičių. Per vieną mėnesį virusu užsikrėtė tūkstančiai žmonių, šiandien šis skaičius siekia per 90 tūkstančių atvejų. Gera žinia, jog iš jų apytiksliai 46 tūkstančiai žmonių jau pasveiko, deja šiek tiek daugiau nei 3 tūkstančiai asmenų mirė. Raminanti žinia taip pat yra ir ta, jog COVID-19 pandemijos sukeliamo mirtingumo statistika yra mažiausia, lyginant su giminingomis ligomis SARS ir MERS. SARS pandemijos atveju mirtingumo rodiklis siekė 10% iš visų užsikrėtusiųjų, tuo tarpu MERS užkratas sukėlė net 35% mirčių užsikrėtusiųjų tarpe. COVID-19 virusas šiandien apytiksliai sukelia 2.2% mirčių tarp sergančiųjų, šis procentas yra mažiausias, lyginant su praeityje vykusiais koronaviruso pandemijos protrūkiais.
Nors mirtingumas nuo šios pandemijos nėra didelis, ekspertai įžvelgia pavojų dėl didelio užsikrėtusiųjų skaičiaus. Neoficialiais duomenimis tikėtina, kad sergančiųjų pasaulyje yra daugiau, nei nurodoma statistikoje, kuri atspindi tik registruotus susirgimų atvejus. Jauni ir vidutinio amžiaus žmonės, turintys nepažeistą imuninę sistemą, gali persirgti COVID-19 virusu kaip įprastą peršalimą, neskirdami jam ypatingo dėmesio, todėl virusas turi sąlygas lengvai plisti. Tai pavojų kelia asmenims, neturintiems stiprios imuninės sistemos, tiesiogiai kontaktuojantiems su užkratą nešiojančiu žmogumi. Tai gali būti asmenys, sergantys onkologinėmis, širdies, plaučių, ar kraujagyslių ligomis, vyresnio amžiaus žmonės, kuriems viruso simptomai gali sukelti rimtesnių padarinių sveikatai. Dėl šios priežasties, net ir lengvą peršalimą įtariantys asmenys, šiomis dienomis turėtų būti itin atsargūs, kilus įtarimui derėtų likti namuose, susisiekti su šeimos gydytoju.
Lietuvos žiniasklaidoje buvo pranešama apie nušluotas parduotuvių lentynas, vaistines, kuriose nelieka ne tik dezinfekcinio skysčio, bet ir medicininių kaukių. Tuo tarpu internete plinta raginimai nepasiduoti panikai, ypač nepulti pirkti medicininių priemonių, kurias galiausiai gali tekti išmesti. Medicininės kaukės tampa deficitu ne tik valstybių gyventojams, bet ir medikams, kurie su užsikrėtusiais pacientais dirba tiesiogiai. Dėl šios priežasties visuomenės raginamos masiškai kaukių nepirkti, paliekant šias priemones žmonėms, kuriems iš tiesų jų gali prireikti. Įdomus faktas, kad Kinija yra pagrindinė šių kaukių gamintoja. Dėl šalį užklupusios viruso pandemijos, daugelis fabrikų nutraukė darbą, o vis dar veikiantys fabrikai negali aprūpinti nepaprastai išaugusios kaukių paklausos. Paprastai Kinijoje per vieną dieną buvo pagaminama apie 20 milijonų medicininių kaukių, šiandien pasaulyje, vien tik namų ūkyje, paklausa parai šoktelėjo net iki 50–60 milijonų vienetų.
Nepaisant masinio kaukių poreikio, medikai įspėja, jog ši priemonė gali parūpinti tik minimalią apsaugą. Dėvima kaukė privalo dengti ne tik burną, bet ir nosį, smakrą, stabdydama kvėpuojamo oro patekimą pro plyšius tarp kaukės ir veido. Efektyviausia apsauga šiandien yra nuolat plaunamos rankos, jeigu esate viešoje vietoje, stenkitės rankomis neliesti veido, venkite peršalimo simptomus turinčių asmenų, o jeigu patys jaučiate simptomus, likite namuose bei susisiekite su savo šeimos gydytoju.
