Turbūt visi žino, kas yra tas Poligrafas Poligrafovičius Šarikas – net tie, kurie neskaitė Michailo Bulgakovo apysakos „Šuniška širdis“, tikrai matė filmą, pastatytą pagal šį kūrinį. Tačiau kuo čia dėtas keiksmažodis „kalės vaike“? O gi tuo, kad Sovietų Rusijoje tais laikais iš tiesų buvo populiari idėja pagimdyti pusiau žmogų, pusiau beždžionę, gal net pusiau...aborigeną.
Žinomas belgų biologas daktaras Bernaras Eivelmansas savo knygoje „Užšaldyto žmogaus paslaptis“ pateikia vienos „pasitikėjimą keliančios damos“ pasakojimą apie sovietų gydytoją, pabėgusį iš Sibiro gulagų.
Šis rusas papasakojo, kad jis buvo suimtas už įpareigojimų nevykdymą. Iš jo reikalauta apvaisinti moterį gorilos sperma. Bandymai buvo atliekami gulago ligoninėje. Tokiu būdu gimusi žmogbeždžionė užaugo iki 180 centimetrų, visa plaukuota, labai stipri, ištverminga, dirba druskos kasyklose. Auga greičiau, negu žmonės, todėl yra puiki darbo jėga. Vienintelis jos trūkumas – negali daugintis. Tačiau mokslininkai stengiasi pašalinti ir šį trūkumą. Visi šie eksperimentai atliekami labai slaptai, naujagimiai nuo motinų atskiriami iškart po gimimo.
Nereikia įrodinėti, kad tai išgalvotas dalykas, kaip ir M.Bulgakovo Poligrafas Poligrafovičius. Tačiau, kaip sakoma, nėra ugnies be dūmų. XX a. 3-ame dešimtmetyje „mokslų korifėjus“ Stalinas reikalavo „pabalnoti gamtą“. Atsirado profesorių (tokių, kaip Ilja Ivanovičius Ivanovas), kurie ėmėsi kryžminti žmones su keturkojais. Buvo surengta net ekspedicija į Vakarų Afriką, kur veisiasi šimpanzės ir gorilos. Gaudydamas beždžiones, profesorius susipažino su žemaūgiais žmonėmis pigmėjais, kurie jam padarė neišdildomą įspūdį. Trumpi garbanoti plaukai, trumpas kaklas, priplota nosis, didelė burna ir stambūs dantys, ilgos rankos ir trumpos kojos. Kuo ne beždžionė?
Profesorius nusprendė, kad pigmėjai jo eksperimentui puikiausiai tiktų. Kilo triukšmas. Pigmėjai nelaikomi žmonėmis! Tada pigmėjai buvo palikti ramybėje. Tačiau idėja apvaisinti moterį beždžionės sperma rado platų pritarimą SSRS Mokslų akademijoje: „hibridizacijos bandymai dirbtinai apvaisinant moteris antropoido sperma galimi tiktai moteriai raštiškai sutikus ir prisiimant bandymo pasekmes, sutinkant laikytis izoliacinio režimo. Bandymui reikia mažiausiai penkių moterų“, – tai ištrauka iš vieno XX a. pab. išslaptinto dokumento, kuriame palaikoma SSRS MA fizikos-matematikos skyriaus iniciatyva eksperimentuoti su žmonėmis ir gyvūnais.
Ir buvo eksperimentuojama.
Suchumio žvėryne tam reikalui augintos beždžionės, na, o žmonių buvo pilni gulagai, pilni kalėjimai. Pritrūkdavo tiktai beždžionių, žmonių pakako. Bandymų protokolai, jeigu jie nesunaikinti, tebėra įslaptinti.
Poeto I.Selvinskio pjesė „Pao – Pao“, kurios pagrindinis herojus orangutangas patinas su žuvusio boksininko smegenimis, išleista 1933 m., nedelsiant buvo uždrausta, o autorius gerokai „papurtytas“. Profesorius Ivanovas 1934 m. buvo sušaudytas. Kaip jau minėjome, M.Bulgakovo apysaka apie šunį-žmogų pasirodė tiktai po 60 metų.
