Yra žmonių ir jų kalbų, kurių tiesiog negali pamiršti. Arnas Aukštikalnis, reklamos agentūros „DDB Vilnius“ kūrybos vadovas, – vienas jų. Susitikome vienoje rinkodaros konferencijoje, kur Arno pranešimas savo lengvumu, paprastumu ir įtaigumu į miltus sutrynė visus to vakaro scenos varžovus. Tad šovus minčiai parašyti apie viešojo kalbėjimo meną, nekilo abejonių, kad geresnio pašnekovo už Arną nė neverta ieškoti.

Arnas Aukštikalnis / Dovaldės Butėnaitės nuotr.

Tekstas: Algė RamanauskienėNuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

– Arnai, ar tau reikia įdėti daug pastangų, kad parašytum gerą kalbą?

– Tiesą sakant, niekada nesu rašęs kalbų, nors žinau žmonių, net kolegų, kurie viską smulkmeniškai susirašo. Man tai nepadėtų ‒ ko gero, jausčiausi susikaustęs ir nuolat galvočiau, kokį kitą žodį turiu pasakyti. Man priimtiniausia susidėlioti skaidres, kuriose ‒ kalbėjimo kryptį nurodanti nuotrauka, žodis ar sakinys.

– Nori pasakyti, kad kalbėdamas visada improvizuoji?!

– Iš tiesų pakanka žinoti, ką noriu papasakoti būtent apie tą konkrečią projektoriuje šviečiančią skaidrę. O tada kiekvieną kartą vis kitaip improvizuoju. Niekada neinu kalbėti žinodamas, ką tiksliai pasakys