Tekstas: Algė RamanauskienėNuotraukos: Dovaldė Butėnaitė

– Arnai, ar tau reikia įdėti daug pastangų, kad parašytum gerą kalbą?

– Tiesą sakant, niekada nesu rašęs kalbų, nors žinau žmonių, net kolegų, kurie viską smulkmeniškai susirašo. Man tai nepadėtų ‒ ko gero, jausčiausi susikaustęs ir nuolat galvočiau, kokį kitą žodį turiu pasakyti. Man priimtiniausia susidėlioti skaidres, kuriose ‒ kalbėjimo kryptį nurodanti nuotrauka, žodis ar sakinys.

– Nori pasakyti, kad kalbėdamas visada improvizuoji?!

– Iš tiesų pakanka žinoti, ką noriu papasakoti būtent apie tą konkrečią projektoriuje šviečiančią skaidrę. O tada kiekvieną kartą vis kitaip improvizuoju. Niekada neinu kalbėti žinodamas, ką tiksliai pasakys