Augaliniai aliejai visais laikais buvo naudojami įvairiose sferose: maisto gamyboje, kosmetikoje ir procedūrose, farmacijos produktuose. Pastaruoju metu jų nauda vis labiau pripažįstama odos homeostazės atstatymui, geros būklės palaikymui.

Oda yra ne tik didžiausias organas, bet kartu ir svarbiausias apsauginis barjeras nuo išorės sąlygų, tokių kaip mikroorganizmai, UV spinduliai, alergenai. Nors oda atrodo paprasta, jos sandara yra be galo kompleksinė ir aliejų vaidmuo čia labai svarbus.

Pats paviršinis – raginis odos sluoksnis yra tartum plytos, apsuptos tarpląstelinių riebalų ląstelių, kurie būdami kartu suformuoja apsauginį skydą. Esant odos pažeidimams, suerzinimui, nepakankamai hidratacijai didėja transdermalinis odos drėgmės praradimas (TEWL). Būtent apsaugai nuo šių pažaidų tikslinga rinktis kosmetikos priemones, kuriose yra naudojami natūralūs augaliniai aliejai.

Aplikuojant ant odos natūralius aliejus sukuriamas papildomas apsauginis barjeras ir stiprinama hidrolipidinė mantija, apribojanti trasdermalinį drėgmės netekimą, pagerinantis drėgmės susilaikymą odoje. Naudojant aliejus tiesiai ant odos, kai jie yra kosmetikos produkto sudėtyje arba aliejų mišinio sudėtyje, pasiekiamas didesnis efektas, kadangi jų panaudojimas yra tikslinėje vietoje.

Fenoliai, gaunami iš aliejų, moduliuoja odos barjero homeostazę, uždegiminį procesą, veikia kaip antioksidantai. Šios medžiagios taip pat reguliuoja raginių ląstelių dauginimąsi, todėl palengvina regeneracijos procesus.
MANILLA

Klinikiniai tyrimai parodė, jog migdolų, jojobos, sojų pupelių ir avokado aliejai užtepti ant odos tolygiai padengia ją suformuodami patikimą apsauginį barjerą ir lieka paviršiniame epidermio raginiame sluoksnyje. Jų sudėtyje esantis glicerolis prisideda prie natūralaus drėgmės faktoriaus sustiprinimo, o laisvosios riebalų rūgštys gali veikti kaip kitų naudingų, aliejuose esančių veikliųjų medžiagų veikimą gerinantys komponentai. (1) Fenoliai, gaunami iš aliejų, moduliuoja odos barjero homeostazę, uždegiminį procesą, veikia kaip antioksidantai. Šios medžiagios taip pat reguliuoja raginių ląstelių dauginimąsi, todėl palengvina regeneracijos procesus. (2)

Žinoma, jog šalto spaudimo aliejai turi daugiau naudingų maistinių medžiagų odai nei rafinuotieji. Taip yra todėl, jog šalto spaudimo metu į procesą neįtraukiamas karštis ar cheminis apdorojimas, galintys paveikti terapines aliejų savybes. Tai vienas iš pagrindinių kriterijų, pagal kurį reikėtų rinktis aliejus kosmetikos produktuose.

ALYVUOGIŲ ALIEJUS

Šis aliejus gausus linoleno ir palmitino riebiųjų rūgščių, fenolių, veikiančių kaip antioksidantai. Laboratoriniai tyrimai rodo, jog tinkamas kiekis, naudojamas ant odos, gerina jos atsinaujinimo savybes, reikšmingai prisideda prie oksidacinio streso lygio odoje mažinimo. Šis aliejus padeda išlaikyti odos struktūros vientisumą, apsauginį barjerą. (3)

SAULĖGRĄŽŲ ALIEJUS

Šio aliejaus pagrindinės riebiosios rūgštys – oleino ir linolo rūgštys, o pastarosios koncentracija yra gerokai didesnė lyginant su alyvuogių aliejumi. Linolo rūgštis veikia kaip skatinamasis agentas raginių ląstelių formavimuisi, apsauginių lipidų sintezei. Tai lemia odos barjero pažaidų efektyvesnį taisymą.

VYNUOGIŲ KAULIUKŲ ALIEJUS

Gausus fenolių, laisvųjų riebalų rūgščių, vitaminų. Viena iš svarbiausių šio aliejaus funkcijų – galimybė skatinti apsauginių odos baltymų sintezę. Tai vyksta dėl sudėtyje esančio resveratrolio. Jis kartu su vitaminu E veikia kaip antioksidantai, padedantys odą išlaikyti sveikesnę ir atsparesnę nepalankioms aplinkos sąlygoms.

Aliejai, aplikuojami ant odos gali veikti per kelis mechanizmus: skatinti odos barjero homeostazės palaikymą, veikti kaip antioksidantai, moderuoti uždegimines reakcijas. Tai nėra medžiaga, kurios reikėtų bijoti kosmetikos produktuose, atvirkščiai – žiūrėkite, kad sudėtyje jų būtų kuo įvairesnių.
MANILLA

KOKOSŲ ALIEJUS

Šis aliejus plačiai žinomas kosmetikos pramonėje, nemažai tyrinėtas ir dermatologijos praktikoje. Jis itin gausus būtinųjų riebalų rūgščių, todėl atliktas tyrimas su atopiniu dermatitu sergančiais asmenimis. Tyrime dalyvavusiems, dermatitu sergantiems tiriamiesiems stebėtas ligos sunkumo sumažėjimas, gerėjanti odos barjerinė funkcija. Nerafinuotas kokosų aliejus gerina odos epitelizaciją. Būtent todėl sklando mitai apie porų kimšimą – jeigu oda yra netinkamai prižiūrima, tai gali lemti mąsių sankaupas dėl netolygaus dalinimosi ir porų kimšimąsi, tačiau prižiūrint odą teisingai to baimintis neverta. (4) Kartu nustatyta kokosų aliejaus nauda siekiant sustiprinti odos apsaugą nuo UV spindulių.

ARGANŲ ALIEJUS

Kasdieninis arganų aliejaus naudojimas ant odos gerina elastingumą, odos drėgmės pasisavinimą ir mažina jos praradimą.(5) Vartojant vaistus ant odos taip pat stebimas geresnis jų efektyvumas derinant kartu su argano aliejaus preparatais.

AVOKADŲ ALIEJUS.

Sausai, šerpetojančiai ar skeldėjančiai odai tai gali būti nepamainoma pagalba gijimo procese. Šis aliejus itin gausus polinesočiųjų riebalų rūgščių, nepakeičiamų riebiųjų rūgščių darinių, padedančių gausiai pamaitinti, apsaugoti ir stiprinti odą.(6)

Aliejai, aplikuojami ant odos gali veikti per kelis mechanizmus: skatinti odos barjero homeostazės palaikymą, veikti kaip antioksidantai, moderuoti uždegimines reakcijas. Tai nėra medžiaga, kurios reikėtų bijoti kosmetikos produktuose, atvirkščiai – žiūrėkite, kad sudėtyje jų būtų kuo įvairesnių. Sąlyga yra viena – aliejai kosmetikos sudėtyje jie bus natūralūs, o ne sintetiniai (tokių pavyzdžiai yra petrolatum, paraffinum liquidum, mineral oil), kurie neturi jokių odą tausojančių savybių. Grynų aliejų aplikavimas nėra toks efektyvus kaip jų rinkimasis kosmetikos produkto sudėtyje. Kremo formulė pagerina aliejaus veikimą, jo kiekis produkte yra subalansuotas ir tinkamas odai. Atsižvelgiant į savo odos tipą, rinkitės produktus, turinčius tinkamą aliejinės fazės koncentraciją (riebiai odai rekomenduojama iki 5–10 proc. aliejų, normaliai ir mišriai odai – 10–20 proc., sausai – iki 40–50 proc.).

Parengė gyd. Rūta Merkytė, MANILLA natural skincare įkūrėja

1. Molecular interactions of plant oil components with stratum corneum lipids correlate with clinical measures of skin barrier function. - PubMed - NCBI [Internet]. [cited 2019 Dec 23]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24372651/

2. A novel mechanism for improvement of dry skin by dietary milk phospholipids: Effect on epidermal covalently bound ceramides and skin inflammation i... - PubMed - NCBI [Internet]. [cited 2019 Dec 23]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25816721/

3. Exploiting the anti-inflammatory properties of olive ( Olea europaea) in the sustainable production of functional food and neutraceuticals | SpringerLink [Internet]. [cited 2019 Dec 23]. Available from: https://link.springer.com/article/10.1007/s11101-014-9350-8

4. The effect of topical virgin coconut oil on SCORAD index, transepidermal water loss, and skin capacitance in mild to moderate pediatric atopic derm... - PubMed - NCBI [Internet]. [cited 2019 Dec 24]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24320105

5. The effect of dietary and/or cosmetic argan oil on postmenopausal skin elasticity. - PubMed - NCBI [Internet]. [cited 2019 Dec 24]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25673976

6. Anti-Inflammatory and Skin Barrier Repair Effects of Topical Application of Some Plant Oils [Internet]. [cited 2019 Dec 24]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5796020/

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)