Paprastai mes intelekto lygį siejame su smegenų dydžiu – kuo didesnės smegenys, tuo protingesnis. Bet štai saulėtą savaitgalį vaikštinėju palei Nemuną, saulutėje šildosi varna ir nė neketina manęs vengti, net prie jos priartėjus per metrą. Atvirkščiai, pašiaušia nugaros bei pagurklio plunksnas ir ima čaižiai krankti – gąsdinti mane, kad eičiau nuo jos kuo toliau. 

Didžioji dauguma Žemėje esančių gyvų būtybių rūšių yra gana mažos ir tik nedidelė jų dalis rimtai tyrinėjami. Manoma, kad vorai yra per maži, kad išsivystytų koks nors sudėtingesnis jų elgesys, bent kiek primenantis varnų, nes tam, žmogaus manymu, reikia kritinės smegenų audinio masės. Ir visgi... gal ne be reikalo kai kurie žmonės vorų paniškai bijo – šie išties protingi. 

Šokinėjančių vorų smegenys ne didesnės už smeigtuko galvutę, tačiau tie padarai turi gebėjimų, kuriuos pavadintume intelekto ženklais. Mokslininkai mano, jog tie gebėjimai išsivystė dėl to, jog šie vorai turi unikalias, sudėtingas akis, gebančias įžvelgti detales: matau, vadinasi, mąstau!