Užkalnis naikina. Didysis sovietinės praeities patiekalų, kurie turi išnykti, sąrašas

Rašysiu apie patiekalus, kurie turi dingti (mano požiūriu). Jie gastronomijai tas pats, kas kultūrai yra Eldaro Riazanovo filmai, kas yra lietuviškas sovietinis kinematografas, Juozo Baltušio proza, kaip lietuviškas teatras, kur visi garsiai rėkia, kaip humoro vakaras per Ostankino televiziją, kaip Diedas Morozas (Senelis Šaltis) naujiesiems metams, kaip gegužės pirmosios ir kovo aštuntosios šventė, kaip klaiki 1983 Viktoro Starošo dokumentika apie „Žalgirio” pergales prieš CASK su idiotišku užkadriniu („ir didžiulis džiaugsmas netilpo mažytėje sporto halėje”) – turi daug fanų, daug kam miela, daug kam nostalgija.

Pasielgiau netipiškai: paprašiau salės pagalbos, ir žmonės atsiliepė su didžiuliu entuziazmu. Naikinti visada smagu. Kai rodo laidas apie namų interjero perstatymus, visada smagiausia yra „demo day”, tai yra, „demolition day”, griovimo diena. Kai galima daužyti vidines sienas.

Taigi maistai, kurie turi išnykti.

1. Šaltiena

Lietuvių labiausiai nekenčiamas lietuviškas patiekalas (nustatė mokslininko Užkalnio turimas): permatomi drebučiai iš kanopų, kuriuose konservuotos, kaip musės gintaro gabale, įvairios nekondicinės išėdos. Kartais su krienais, kad jų cheminis tvaikas permuštų pigių mėsgalių negerą kvapą. Šaltieną mėgsta brukti tetutės Aldonos: ji yra ženklas, kad toliau sveteliams bus dar blogiau.