Kalbėjomės su draugu, kurį vadinu Freud'u, apie šeimos modelį. Ir kaip jau suaugę vaikai renkasi moteris ir vyrus, pagal ką juos renkasi, kokį šeimos modelį priima, perima. Neretai psichologiniuose straipsniuose apie santykius galima perskaityti, kad berniukas renkasi antrą pusę panašia į mamą, mergaitė – į tėtį.
Mes su Freud'u jau ne kartą esame analizavę savo pasirinkimus. Analizavome ir šeimos modelius, kuriuose užaugome. Veikiausiai esame du neįprasti tipažai, kadangi esame labai nutolę nuo savo tėvų šeimos modelių ir netgi nuo antros pusės pasirinkimo, lyginant su priešingos lyties gimdytoju. Todėl tokie žmonės dažniausiai gyvenime būna tarsi be šaknų, pasimetę, vis ieškantys kaip įsipatoginti, nepriklauso nei vienai respublikai. Tad pakalbėkime, kodėl taip yra ir kodėl nutinka priešingai.
Kodėl vieni renkasi sutuoktinį, panašų į priešingos lyties gimdytoją?
Manyčiau, atsakymas slypi patirtyje. Rusai turi tinkamą žodį „присвойица“ (liet. Pasisavinimas). Kai augame ir mums patinka, kaip mumis rūpinasi, mes tiesiog pamėgstame tam tikras žmogaus savybes: išvaizdą, manieras, reakcijas į situacijas, elgesį... Tas savybes tarsi pasisaviname sau, nes jos mums teikia komfortą, malonumą. Ir kai subręstame, visą tai projektuojame į antrą pusę. Ieškome atitikmens kitame asmenyje su panašumais į priešingos lyties gimdytoją. Tai darome tikėdamiesi pratęsti gaunamą komfortą. Nors tarkime, ne išvaizda teikia fizinį malonumą, bet ji buvo komforto elementas, todėl subendrinama į visumą. Neradę kitame atitikmens, mes galime pradėti koncentruotis į atskiras detales ar detalių kombinacijas, tikėdamiesi išspausti galimą malonumą. Neurobiologiškai tai būtų susiformavę neuroniniai rezginiai, kuriais gauname pasitenkinimą. Tai mes ir vaikštome, nenutolstame nuo tokių neuroninių kelių, kadangi jie turėtų garantuoti pasitenkinimą.
Kodėl kiti atitolsta nuo pasirinkimo, panašaus į priešingos lyties gimdytoją?
Tai gali būti asociacijos su nemaloniais patyrimais. Lygiai taip pat kaip susiformuoja patikimas, panašiu principu formuojasi ir nepatikimas. Vaizdingai tariant, upė pasuka kita vaga ir kitaip išsišakoja sutikusi priešakyje kliūtis. Kaip bebūtų gaila, kliūtimis gali būti tėvai arba nemalonios patirtys, susijusios su jais. Nemalonios patirtys taip pat suformuoja neuroninius junginius. Tačiau mūsų savisaugos sistema stengiasi nepakliūti į tuos kelius, kurie sukelia skausmą. Todėl saugodami save, mes vengiame asociatyvių detalių ir renkamės kažką kitą. Jei vaikas per savo raidą neturėjo saugaus suaugusiojo arba turėjo epizodišką saugų suaugusįjį, jis tarsi neišvysto savo suvokimo, kas jam tinka. Bet šiame pasaulyje mažai kraštutinių dalykų. Net iš netenkinančių santykių su gimdytojais, vaikai išsirenka kažkokias detales. Detales, kurios teikė kažkiek malonumo, komforto. Todėl kardinaliai nuo pasirinkimo nenuklystame. Arba papuolame į nesvarumo būseną, kai lyg ir gerai, bet ir nelabai. Tokioje būsenoje negalime įsipatoginti ir išsirinkti.
Kodėl kiti atitolsta nuo šeimos modelio panašaus į savo tėvų šeimos modelį?
Nors galime išsirinkti panašią antrą pusę į priešingos lyties gimdytoją, tačiau galime nenorėti kurti analogiško šeimos modelio. Dėl šios priežasties, manau, atsiranda daug nesuderinamumų ir iššūkių kuriant šeimą.
Kodėl mums patinka asmuo, bet nepatinka šeimos modelis? Pavyzdys galėtų būti toks. Mama buvo švelni, miela, globėjiška, o tėvas buvo kontroliuojantis, despotiškas ir elgėsi diktatoriškai su mama. Vaikas liudijo mamos bejėgiškumą, nuolankumą, paklusnumą. Mamos teikiama rūpyba maloni, o savęs pozicionavimas nesaugus. Įvyksta prieštara. Todėl berniukas gali ieškoti išeičių savo sukurtoje šeimoje, kaip gauti panašią moterį ir kad nekiltų situacijų su moters bejėgiškumu. Todėl ieškoma partneriško šeimos modelio. Iš mergaitės pusės gali būti, kad tėvas buvo švelnus ir malonus, bet nesaugus. Kombinacijų gali būti daug. Manyčiau, psichikai priimtiniausia yra kai tenkina ir žmogus, ir modelis, ir kai palaipsniui be didesnių šuolių, priklausomai nuo aplinkos, evoliucionuoja tiek modelis, tiek asmenys. Obuolys nuo obels netoli rieda. Nebent jį kas nors nuspiria.
