Teismo medicinos ekspertai: kas vyksta po mirties ir ar gali plyšti širdis mylint be atsako

Psichoterapijos užduotis – padėti žmogui pakeisti požiūrį į mirtį

Dauguma žmonių į mirtį žiūri įprastai: kalba apie tai su artimaisiais, lanko sergančius draugus, eina į laidotuves, rašo testamentus. Tačiau kai kuriems mirties baimė nuodija gyvenimą. Jie negali žiūrėti į nuotraukas, nes mato, kaip laikui bėgant sensta, nebešvenčia gimtadienių ir negali skaityti naujienų, primenančių mirtį.

Amerikiečių mokslininkai atliko apklausą ir išsiaiškino, kad 20 proc. žmonių bijo arba labai bijo mirties, o 39 proc. nerimauja, kad artimieji mirs. Mirties baimė neramina ne tik vyresnio amžiaus, bet ir gana jaunus žmones. Tyrimas parodė, kad žmonės labiausiai bijo skausmo ir kančių mirties metu, netikrumo. Jie taip pat bijo, kas po jų mirties nutiks artimiesiems, rašo mk.ru.

Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad tam tikrų profesijų asmenys, pavyzdžiui, kai kurie sveikatos priežiūros specialistai, turi didesnę mirties baimę nei kiti. Ji taip pat stipresnė žmonėms, sergantiems lėtinėmis ir nepagydomomis ligomis, tokiomis kaip ŽIV ar vėžys. Mirties baimė kamuoja daugelį nerimo sutrikimų turinčių pacientų. Pavyzdžiui, žmonės, sergantys depresija, hipochondrija ir liguistai pavydūs, dažniau bijo mirties nei tie, kurie kenčia dėl socialinių fobijų.

Tačiau sveiki žmonės taip pat gali bijoti. Baimė sunkiai susižeisti ar net mirti skatina žmones prisisegti saugos diržus automobilyje, nekišti rankos prie krokodilo nasrų.

Anot psichologų, jei mirtingumo suvokimas verčia žmones labiau vertinti gyvenimą, susimąstyti, kas yra svarbu, tai nėra blogai. Tačiau yra ir neigiamų pasekmių.