Teisininkas atsako: ar galima parduoti namą, jei jo bendraturtis su tuo nesutinka?

Keliems bendraturčiams priklausančio turto valdymas, naudojimasis juo neretai tampa tikru iššūkiu priimant su bendru turtu susijusius sprendimus, pavyzdžiui, dėl bendro turto išlaikymo, priežiūros ar kitų klausimų. Ką daryti tuo atveju, kai bendraturčių tarpusavio santykiai yra konfliktiški ar kažkuris iš bendraturčių yra išvykęs į užsienį, paaiškino Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Snieguolė Miceikaitė.

Skaitytojas klausia: „Mano tėvas – senyvo amžiaus pensininkas, gyvenantis nuosavame name, kurio jam priklauso daugiau kaip 80 proc. Mažoji dalis (apie 20 proc.) namo priklauso jo dukrai. Ji labai seniai yra išvykusi į Angliją ir per pastaruosius 20 metų nėra nei sykio prisidėjusi prie savo turto, t. y. savo namo dalies išlaikymo ar tvarkymo. Tėvas garbingo amžiaus ir nebegali išlaikyti ir vienas gyventi name, norėtų jį parduoti ir nusipirkti 1 kambario butą, bet, aišku, negali to padaryti, nes namas padalintas į 2 dalis. Gal pakonsultuotumėte, ar yra kokių teisinių būdų ar įstatymų, kaip šiuo atveju tėvas turėtų pasielgti, kad galėtų atgauti namo dalis iš savo dukros, jeigu ji nesutinka parduoti savo dalių ir nėra žinomas jos gyvenamos vietos adresas? Yra tik reti pokalbiai telefonu ir susirašymas per „Facebook“ paskyrą.“

Atsako LJAA narė, advokato padėjėja Snieguolė Miceikaitė:

„Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga