Teisininkas atsako: ar galima išskaidyti mokėjimą grynaisiais, kai sandorio suma viršija 5 tūkst. eurų?

5

Kamila Ratkevič
Kamila Ratkevič
Šaltinis: Vida Press / Monikos Požerskytės nuotr.
2023 m. sausio 23 d. 06:20 Kamila Ratkevič
Teisininkas atsako: ar gali... 0:00 0:00

Nors Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas (toliau – Įstatymas) įsigaliojo prieš beveik tris mėnesius, o Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) jau pateikė savo poziciją šia tema, viešojoje erdvėje vis dar kyla nemažai klausimų, susijusių su draudimo atsiskaityti grynaisiais, kai mokėjimo suma viršija 5 tūkst. eurų, taikymu. Vienas aktualiausių klausimų – ar sandorio šalys turi teisę skaidyti sandorio sumą? Paprasčiau tariant, ar sudarius vieną sandorį už jį galima atsiskaityti grynaisiaiskeliais mokėjimais už bendrą sumą, didesnę nei 5 tūkst. eurų? Apie tai paiškina Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Kamila Ratkevič.

Skaitytojas klausia: „Koks laiko tarpas turi būti tarp 5000 Eur atsiskaitymo per du, tris ar daugiau kartų, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais?“

Atsako LJAA narė, advokato padėjėja Kamila Ratkevič:

„Atsakymas paprastas – sandorio šalys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio siekiant išvengti Įstatymo nustatyto atsiskaitymų ir bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimo taikymo. Šiuo atveju yra vertinama ne atskiro mokėjimo ar mokėjimo dalies suma, o bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma, t. y. mokėjimai už vieną sandorį yra sumuojami. Todėl, siekiant ateityje išvengti galimų nesusipratimų, toliau pateikiamos svarbiausios šio reglamentavimo ir jo taikymo sąlygos.

2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Įstatymui, visoje Lietuvos teritorijoje įvestas ribojimas dėl atsiskaitymų ir kitų mokėjimų grynaisiais pinigais. Šis Įstatymas numato, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais tik tokiu atveju, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Taigi Įstatyme nustatytas ribojimas yra taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant sandorius tarp šeimos narių ir artimųjų. Be to, ribojimai taikomi absoliučiai visiems sandoriams. Bendru atveju sandoris yra sutartis, vadinasi visoms pirkimo, pardavimo, nuomos, rangos, atlygintinų paslaugų teikimo, paskolos, dovanojimo ir kt. sutartims, taip pat bet kokiems atsiskaitymams ir mokėjimams, įskaitant atsiskaitymus pagal sąskaitas faktūras, dividendų išmokėjimą ir kita.

Kaip ir kiekviena taisyklė, taip ir ši turi išimčių. Tiesa, jų nėra daug ir jos taikomos gana siaurai, todėl jas įsiminti neturėtų būti sunku.

Pirma, visi nepradėti, taip pat pradėti, bet nebaigti tarpusavio atsiskaitymai ir bet kokie kiti mokėjimai grynaisiais pinigais pagal sandorius, sudarytus iki Įstatymo įsigaliojimo, turi būti užbaigti pagal senąją tvarką. Pavyzdžiui, jei iki 2022 m. spalio 31 d. sudarėte atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią įsipareigojote sumokėti 10 tūkst. eurų atlyginimą grynaisiais pinigais, galite tai padaryti. Tačiau jei po 2022 m. lapkričio 1 d. pasirašysite tos sutarties priedą, kuriuo įsipareigosite sumokėti dar 10 tūkst. eurų, visą šį mokestį turėsite sumokėti banko pavedimu.

Visi nepradėti, taip pat pradėti, bet nebaigti tarpusavio atsiskaitymai ir bet kokie kiti mokėjimai grynaisiais pinigais pagal sandorius, sudarytus iki Įstatymo įsigaliojimo, turi būti užbaigti pagal senąją tvarką.

Antra, tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai grynaisiais pinigais, viršijantys 5 tūkst. eurų sumą, taip pat leidžiami, jei šie mokėjimai atliekami per mokėjimo paslaugų teikėjus ir yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas. Taigi praktiškai su prekių tiekėjais ar paslaugų pardavėjais galėtumėte atsiskaityti grynaisiais pinigais, kai atsiskaitymo suma viršija 5 tūkst. eurų, naudojantis, pavyzdžiui, banko paslaugomis. Tačiau reikėtų turėti omenyje, jog ne visi bankai ar jų padaliniai dirba su grynaisiais pinigais.

Trečia išimtis taikoma tais atvejais, kai tiesiog nėra galimybės atsiskaityti negrynaisiais pinigais ir tai būtina padaryti nedelsiant. Ši išimtis gali būti susijusi su įvairiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, sutrikusi interneto, autentifikavimo priemonių (Smart-ID, mobiliojo parašo ir kt.), mokėjimo paslaugų teikėjų elektroninėje erdvėje veikla, vienos iš sandorio šalių sąskaitos neturėjimas ir kitomis aplinkybėmis. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad pinigus gavęs asmuo (Lietuvos ar užsienio gyventojas) privalo ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų pranešti VMI apie pasinaudojimą šia išimtimi, užpildydamas ir pateikdamas specialią formą ir pateikdamas šias aplinkybes įrodančius dokumentus.

Na, ir paskutinė išimtis susijusi su tuo, kad atliekant mokėjimus grynaisiais pinigais turėtų būti atsižvelgiama ne tik į Įstatymą, bet ir į kitus teisės aktus, reglamentuojančius atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbuotojo darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą, taigi galimybė atsiskaityti grynais pinigais apskritai nenumatyta, todėl šiam atvejui taikomos ne minėto Įstatymo, o DK nuostatos.

Įstatymo nesilaikymo pasekmės gali būti skaudžios. Tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, pažeidusiems Įstatymo nuostatas, taikoma administracinė atsakomybė – baudos. Tačiau tai nėra vienintelės neigiamos pasekmės. Įmonės, gavusios 1 500 eurų ar didesnę baudą, bus įtrauktos į juodąjį mokesčių mokėtojų sąrašą (įmonei bus uždrausta dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gali būti panaikintas paramos gavėjo statusas ir t. t.), o fiziniai asmenys (gyventojai), pažeidę Įstatymo nuostatas, negalės tokiais mokėjimais pagrįsti turto įsigijimo šaltinio (paskolos, dovanojimo, pirkimo ir pardavimo ir pan. atveju). Be to, tokios išmokos bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, o tai reiškia, kad gyventojas turės susimokėti didesnius mokesčius.

Tokios išmokos bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, o tai reiškia, kad gyventojas turės susimokėti didesnius mokesčius.

Tai ką daryti? Svarbiausia atlikti namų darbus. Rekomenduojama išsamiai susipažinti su Įstatymo paskirtimi ir jo taikymu. Venkite situacijų, kurios sudaro prielaidas dirbtinai skaidyti sandorius ir mokėjimus pagal juos. Taip pat tų, kuriuose reikėtų interpretuoti Įstatymo taikymą.

Įmonėms rekomenduojama peržiūrėti galiojančias sutartis ir įvertinti tokių sutarčių nuostatas dėl atsiskaitymo ir mokėjimų. Taip pat įvertinti, ar pirkimai vykdomi pagal atskiras sąskaitas faktūras laikomi atskirais užsakymais ar sudėtine vieno užsakymo dalimi. Peržiūrėkite grynųjų pinigų mokėjimus, įvertinkite, ar jie neviršija nustatytų ribų, ir panagrinėkite, ar jiems gali būti taikomos Įstatymo išimtys. Jei reikia, apsvarstykite galimybę pakeisti taikomą atsiskaitymų ir mokėjimų modelį, kad jis atitiktų Įstatymo reikalavimus.“

Sau aktualius klausimus teisininkams galite užduoti ir jūs el. paštu ljaakonsultacijos@gmail.com. Skaitytojų prašome savo situaciją išdėstyti aiškiai ir konkrečiai, nurodyti savo kontaktus (jie nebus viešinami), kad kilus neaiškumui, būtų galima susisiekti su klausimo autoriumi.

Atsakymai yra bendro pobūdžio, parengti pagal pateiktą paklausimą ir neprilygsta individualiai teisininko konsultacijai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
1.7273

Susiję straipsniai