Kasmet nuvykti į San Pietro baziliką per šventes – būtinas mano šeimos ritualas. Tačiau praėjusiais 2020-aisiais metais ne viena tradicija apvirto aukštyn kojomis. Šv. Velykų dieną po Vatikaną vaikščiojau virtualiuoju būdu, nes pandemija įkalino namuose.
Daugybę metų burnodavau eilėje prie metalo detektoriaus. Šįmet jokios eilės nėra. Sunku net suprasti, pro kuriuos vartus galima patekti į bazilikos milžinišką kolonadą, o iš jos – priartėti prie didžiausio pasaulyje krikščionybės pastato fasado. Prie metalo detektoriaus šįmet policija nuobodžiauja – vos vieną kitą dar skubantį pakliūti vidun į baziliką patikrinti nesunku.
Mes stovime Švento Petro Gian Lorenzo Bernini suprojektuotoje aikštėje, kuri kolonados forma, tarsi delnais apgaubia visus tikinčius ir sveikiname jus iš Vatikano. Priešais mūsų akis – Concilazione gatvė, tolumoje – vingiuoja Tibras, kuris šiomis dienomis bjaurios purvo spalvos, nes visą praėjusią savaitę Italiją plukdė liūtys.
Didingoji Roma – susikaupusi antrosios pandemijos bangos metu.
Mums labai gaila, kad šįmet Bernelių mišių tvarkaraštis sugrius ir kūdikėlis Jėzus privalės gimti iš Nekalto prasidėjimo mergelės Marijos keletą valandų anksčiau. Bet argi tai svarbu?