SSRS Naujieji metai: bedievių vakarai, komjaunuoliškos Kalėdos, prisigėręs Senis Šaltis ir deficitais nukrautas šventinis stalas

„Aš nustojau tikėti Seneliu Šalčiu būdama šešerių. Buvo Naujųjų metų išvakarės, netrukus turėjo pasirodyti ant buto slenksčio pagrindinis Naujųjų metų personažas. Jis įgriuvo ir išsitiesė visu ūgiu mūsų mažyčiame „chruščiovkės“ koridoriuje. Senis Šaltis buvo visiškai girtas. Ryte jį radau tebegulintį ten pat ir knarkiantį, bet jau be barzdos: nusiėmė ir pasikišo po skruostu. Bet tai nebuvo blogiausia. Senelis Šaltis supainiojo jam iš anksto įteiktas tėvų dovanas, kurias jis turėjo išdalinti vaikams. Ir vietoje brangaus VDR gamybos žaisliuko man teko guma dvokiantis kamuolys“, – rašo Ana von Bremsen knygoje „Sovietinės virtuvės paslaptys“.

Ant eglučių buvo kabinami proletariato priešų atvaizdai

Sovietmečiu Naujųjų metų šventimas susišaukė su gražia pasaka, ateinančia į kiekvienus namus. Naujųjų metų eglutė, nusagstyta stikliniais žaisliukais, saldainiais, papuošta sidabriniu lietumi ir vatos gumulėliais ant šakų. Ilgamete tradicija tapusi švenčių išvakarėse demonstruojama kino komedija „Likimo ironija, arba Po pirties“. Svarbiausi rusų naujamečiai patiekalai – „Olivje“ salotos, silkė „po kailiniais“, sovietinis šampanas, iššaunantis skambant Kremliaus laikrodžio dūžiams. Po to naujametis „Žiburėlis“ ir vaišės iki ryto...