„Raisa Maksimovna buvo labai išlepinta ponia. Jai niekada niekas neįtikdavo. Todėl norinčių saugoti Gorbačiovų porą buvo labai mažai, nes nuolat jautė įtampą dėl Raisos nesibaigiančių pamokymų, priekaištų ir pretenzijų. Nemalonus saugumiečių incidentas įvyko ir su Michailu Gorbačiovu. Yra labai plona riba, kurią peržengti pavojinga. Bet Gorbačiovų porai tai buvo nė motais. Visiškas totalitarizmas, žmonių negerbimas, visą laiką „tujino“ ir kartais net pašiepdavo“, – tvirtino buvęs SSRS KGB 9-osios valdybos viršininkas Valerijus Velička.
Teroristas pusę metų miklino ranką šaudykloje
1990 metų kovo mėnesį Kremlius sulaukė Iževsko gamyklos šaltkalvio Aleksandro Šmonovo laiško, kuriame buvo išdėstyti reikalavimai. Bet tai greičiau buvo grasinimas nei laiškas. Šmonovas reikalavo, kad Michailas Gorbačiovas tučtuojau paliktų prezidento postą. Šaltkalvis kaltino Gorbačiovą dėl mitingų, vykusių Tbilisyje 1989 metų balandžio 9 dieną, ir dėl pogromų, vykusių 1990 metais Baku, žiaurių numalšinimų. Laiško autorius taip pat kaltino Gorbačiovą, kad Sovietų Sąjungoje įsigaliojo totalitarinis režimas, kad jis užgrobė aukščiausią šalies valdžią be liaudies sutikimo, todėl reikalavo kuo greičiau pravesti laisvus, demokratiškus rinkimus. Laiške buvo aiškiai juntamas nedviprasmiškas grasinimas prezidentui. Negana to, nusiuntęs laišką Kremliui, Šmonovas atsispausdino šimtą lapelių su Gorbačiovo portretu bei parašu „Liaudies priešas“ ir išklijavo juos ant stulpų Iževsko mieste.
Bet Kremliuje niekas neatkreipė dėmesio į tai, kad kažkas ketina nužudyti Gorbačiovą ir Lukjanovą, kaip kad buvo nurodyta laiške. Į tuos grasinimus buvo pažiūrėta kaip į nesveiko žmogaus svaičiojimus.
Nušauti Gorbačiovą Šmonovas ruošėsi iš nupjautvamzdžio šautuvo. Jis legaliai nusipirko ginklą parduotuvėje ir gavo leidimą iš milicijos juo naudotis. Po to būsimasis teroristas pusę metų miklino ranką šaudykloje. Galvojo, kad savo taiklumu pataikys į Gorbačiovą net ir iš didelio atstumo.