SSRS girtavimo ypatumai: chronių eilės prie alaus, „magaryčios" ir perpildytos blaivyklos

Daugelis sovietmečiu išgerdavo. Jei nutiko kas nors gero, reikia atšvęsti, jei atsitiko blogo, taip pat reikia švęsti, kad užsimirštum, o jei nieko neatsitiko, šventi, kad kas nors nutiktų. Girtavimas SSRS buvo socialiai patvirtinta yda. Tačiau, kol vieni lakė degtinę, kiti iš alkoholio krovėsi didžiulius turtus.

Neapskaityti alkoholiniai gėrimai keliaudavo į vynines ir restoranus

Sovietų korumpuoti pareigūnai ir Stalino laikais sugebėjo iš valstybės pavogti milžiniškas pinigų sumas. Vagystės ir piktnaudžiavimas vyno pramonėje įgavo pagreitį šeštajame dešimtmetyje. Alkoholis jo gamintojams ir tiekėjams tapo kone aukso kasykla. Įperkami alkoholiniai gėrimai buvo geriausias būdas sovietiniams žmonėms užmiršti karo baisumus. Todėl Vyriausybės nutarimu, leista atidaryti vynines visoje šalyje, rašo fb.ru.

Penktojo dešimtmečio pradžioje SSRS Alkoholinių gėrimų gamybai vadovavo Maisto pramonės ministerijos padalinys „Glavvino“, kurio vadovo pavaduotoju dirbo Nikolajus Mirzojancas. Jis ir inicijavo kelių pirmųjų vyno ir degtinės gamyklų statybas, todėl labai greitai vyndarystė tapo viena pagrindinių Pramonės ministerijos šakų.

N. Mirzojancas buvo atsakingas už gamybos kontrolę Kaukazo respublikose, bet jis už kyšius pardavinėjo vyno daryklų direktorių kėdes, pastatydamas savo žmones prie pelningos gamybos vairo. Įsitraukę į nusikalstamų mechanizmų schemas, kandidatai plūdo į Maskvą iš visos Sąjungos, ištisas savaites laukdami priėmimo pas draugą Mirzojancą. Už nugaros vadino jį vyno karaliumi.