Sovietmečiu vykusios antros pusės paieškos apipintos legendomis: kalbėta, kad į šokius moterys įleistos tik be kelnaičių ^{papasakojo, kaip žmonės ieškojo sutuoktinių}

Trumpam nusikelkime į sovietmetį – į tą keistą, legendomis apipintą laikmetį. Aš pati prisiminimų iš šio laikotarpio neturiu, tačiau tos istorijos, kurias teko girdėti, verčia susimąstyti – kaip iš tiesų tuo metu žmonės ieškodavo savo gyvenimo partnerių?

O tų istorijų girdėjau visokių. Vieni sako savo antrą pusę sutikę dar mokykloje, kiti – šokiuose, treti – tiesiog bulvių laukuose. Ir nors sutikti savo potencialų sutuoktinį buvo viena, visai kas kita – megzti tolimesnius santykius, mat tuo metu dar nė telefono nebuvo.

Panašu, kad visi sovietmečiu susiklostę scenarijai nė iš tolo neprimena to pasimatymų gyvenimo, kurį gyvename dabartiniais laikais.

Vedama smalsumo, apie sovietmečiu vykusius meilės reikalus pasikalbėjau su istoriku Valdemaru Klumbiu. Nemeluoju – pašnekovas papasakojo pačių įdomiausių dalykų. Mudu aptarėme, ką sovietmečiu reiškė vienišo žmogaus statusas, kaip vieniši žmonės susirasdavo antras puses (įsivaizduokite, šiam reikalui veikė speciali pažinčių tarnyba!), taip pat V. Klumbys atsakė į amžiną klausimą, ar sovietmečiu santuokos buvo sudaromos iš meilės.