Ir šiais laikais vis dar yra žmonių, kurie poroje yra nelaimingi todėl, kad jie paveikti puritonizmo, davatkizmo ir visokių kitokių negerų dalykų. Nors ledai jau šiek tiek pralaužti, vis dar nematomai veikia katalikiška cenzūra. Dabartinė moralė atsirado krikščionybės įtakoje. Daugelyje ne krikščioniškų šalių yra daug paprastesnis ir mažiau suvaržytas požiūris į moters ir vyro santykius. Krikščionybės dogmos beveik nepakito nuo viduramžių laikų. Dvasininkija, kalbėdama apie „padorius“ ir „nepadorius“ moters ir vyro santykius, visais laikais siekė kiek galima labiau apriboti lytinių aktų skaičių (atseit, tai svarbi sąlyga dvasiniam tobulėjimui). Sekso nuslopinti taip ir nepavyko, tačiau buvo sukurta begalė nereikalingų psichologinių kompleksų, kurie kažkodėl vadinami „padorumu“.
Lovoje su „cepelinu“
Yra nemenka dalis žmonių, kurie nevertina kūniškos meilės. Tarp kai kurių porų ne vienerius metus seksas trunka dvi ar tris minutes (šiuo atveju dažniau kalti būna vyrai). Pasakoja Vaiva: „Nesulaukiu iš partnerio pakankamai dėmesio. Jeigu kas nors įvyksta du tris kartus per mėnesį, tai tik mano iniciatyvos dėka. Ir tos retos artumo minutės neteikia jokio džiaugsmo. Viens du ir baigta. Po to jis nusisuka ir užmiega. Lovoje jaučiuosi tarsi su stingstančiame padaže vėstančiu cepelinu…“
Aprašytas atvejis – paprasčiausias seksualinis neišprusimas. Kažkodėl dalis žmonių nenori pasistengti dėl to, kad neblėstų meilė. Erotika – tai ir menas, ir mokslas, kurį reikia išmanyti, tobulinti, į kurį reikia įlieti daug dvasios. Tačiau tai padaryti sunku seksualiai susikausčiusiems ir tingiems. Juk reikia atvirai pakalbėti su partneriu, elgtis natūraliai, mėgautis vienas kitu. O kai kuriems vyriškiams paprasčiausiai… tingisi.
Kuklumas niekuo dėtas
Vyrų bėda tingėjime, o moterų? Taip jau susiklostė, kad tų kompleksų turi prisirankiojusios daugiau moterys nei vyrai. Net XXI a. nemenka dalis moteriškių nesąmoningai slopina savo kūną, bijo fiziologinių jausmų. Šiukštu jos to niekam neprisipažįsta, netgi pačios sau. Jas valdo įsitikinimas, kad visuomenė į fiziologiją žiūri su paslėpta panieka.
Kartais tenka išgirsti vyriškų balsų, kurie skundžiasi, kad jų moterys mylisi tik tamsoje, kad jiems neteko matyti jų visiškai nuogų. Vienam vyrui teko susidurti su moterimi, kuri jam drausdavo nuogam gultis į lovą. Ji pati irgi miegodavo su pižama. Taip ją išmokė tėvai. Ji taip pat manė, kad suartėti dažniau, nei kartą per savaitę „negražu“. Ji buvo užsispyrusi, sakė, kad tiesiog yra kukli ir nenusileido nė vienam jo norui. Nors buvo daug bendrų interesų, tačiau tas vyras greitai ją metė.
Pasirodo „kuklumas“ čia niekuo dėtas. Moteris tiesiog turėjo griežtus tėvus. Jie slopino jos valią ankstyvoje vaikystėje, ir ji, nesuformavusi ryškaus savojo „aš“, bijo atskleisti ir tikruosius savo norus.
„Nenoriu būti prostitute“
Lygiai taip pat, jei jums ankstyvoje vaikystėje buvo įskiepytas požiūris į kūną ir jo funkcijas kaip į kažką „purvino“, gėdingo, o ne natūralaus, vargu, ar jūs pati (be psichoanalitiko pagalbos) pripažinsite tiesą, jog jūsų protestas prieš vyro „gašlumą“ – tik bandymas paslėpti savo pačios seksualinį kompleksą. Pripažinti tiesą sąmonei būna labai sunku (tai skaudžiai žeidžia savimeilę). Todėl, norėdama kažkaip pateisinti jūsų elgesį, sąmonė ir susikuria „kuklios mergaitės“ įvaizdį...
„Jis reikalauja, kad vaikštinėčiau nuoga po butą, gundyčiau jį, daryčiau viską, ką daro prostitutės pornografiniuose filmuose. Prisivilioti vyrą krūtine pernelyg primityvu. Jei moteris neturi nieko daugiau, tik gamtos jai duotas „kūniškas formas“, jai belieka patraukti vyrus tokiu primityviu būdu. Esu pakraupusi, nes jį myliu.“ – prisipažįsta viena graži ir karjerą padariusi, regis, šiuolaikiška trisdešimtmetė. „Mane paliko vyras, nes nemoku kaip prostitutė pešiotis antakių ir kraipyti užpakalio“, – sako 42 metų pardavėja Vanda. Žinoma, vyrą ji laiko „gyvuliu“, save laiko aukštos moralės pavyzdžiu. Tai jau tikrų tikriausias Viktorijos laikų puritonizmas.
Ką jaučia puritoniškos moters vyras?
Seksualiai susikausčiusi moteriškė vyrui – tikra nelaimė. Ką jis jaučia, atsidūręs šalia puritoniškos moters? Vyras tikrai nekaltas dėl to, kad moters libido užslopintas. Tai pačios moters bėda, kad ji susikūrė klaidingą požiūrį į save kaip į bekūnę būtybę ir nesutaria su savo kūnu. Tarkim, jei vyras nuogas, o moteris bijo nusirengti, jis atsiduria kvailoje situacijoje. Išeitų, jog jis begėdis, o ji „nepraradusi gėdos“! Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu.
Bet tai, žinoma, nereiškia, kad vyras tuo metu neturi paisyti moters psichikos būsenos. Jei vyras šiurkštus, iš tokios moters jis nieko nesulauks, tik sustiprins jos kompleksą. Protingas vyras bus švelnus, pasistengs padėti moteriai suprasti kūną taip, kaip jį supranta jis, o ne ims kažko „reikalauti“ („reikalavimas“ seksualinėje sferoje apskritai neleistinas!). Tokio psichologiškai teisingo vyro elgesio pavyzdį pateikia dvidešimt aštuonerių metų Renata: „Iš pradžių su savo vyru buvau kartegoriška, smerkiau jį už jo, kaip man atrodė, „laukines aistras“. Bet jis mokėjo viską daryti su humoru, kartais tiesiog mane įkalbinėdavo. Pamažu nusileisdama pripratau. Supratau, kad tai, ką mes darome, nėra nei nešvaru, nei gėdinga“.
Meilės be geismo nebūna
Na, o pačios puritoniškos moterys turėtų suprasti, kad meilės be geismo („gašlumo“, kaip jos vadina) nebūna. Tokių moterų bėda ir yra tame, kad jos nesupranta, jog geismas – tai meilės dalis: tad ar verta stebėtis, kad vyrai nuo jų bėga? Vyras jūsų nemylės, jei negeis. Bet ne kiekvienas vyras, kuris jūsų geidžia, jus myli – tas tiesa. Tad ir reikia kalbėti būtent apie tai, o ne drausti mylimam vyrui jūsų geisti!
Taigi įsidėmėkite: psichiškai normaliam vyriškiui esate ne vien asmenybė, bet ir kūnas. Su tuo teks susitaikyti, nes jūs jam iš tiesų (ir sau taip pat!) esate ir viena, ir kita, tad nėra ko čia savęs apgaudinėti. Taip, be gėdos nėra žmogaus, bet mes patys tikrai nesame gėda. Pasistenkite suprasti, ko gėditės santykiuose su vyru: apnuoginti atskiras savo kūno dalis? Naujų neįprastų pozų? Apnuoginti savo fiziologiją? Įsisąmoninimas padės jums nugalėti tariamą gėdą (ji dažniausiai yra neurotinio, kenksmingo pobūdžio). Viskas, kas kyla iš dviejų žmonių meilės, yra natūralu. Žmogui duota daug meilės lygių, tarp jų ir seksualinis, todėl neigdamas bent vieną, žmogus neigia pačią meilę, visatos dėsnius ir tuo pačiu save. Jei imsite kariauti su realybe, tai baigsis blogai, liksite viena su puikiąja nuomone apie savo „dvasiškumą“ ir panieka vyriškam „gyvuliškumui“. Nubausite pati save, o ne vyrą, kuris susiras moterį, kurios pažiūros daug laisvesnės. Tad verčiau jau atmeskite savo kvailus (nesupykite už žodį) įsitikinimus, pasistenkite jaustis laimingos, gražios ir GEIDŽIAMOS, tada ir gyvenimas atrodys mielesnis ir gražesnis.
