Penki etapai į alkoholizmo dugną: trečioji fazė kai kuriems baigiasi mirtimi

Tai ištrauka iš Audriaus Ramuckio knygos „55 tiesos apie alkoholį ir 11 pamokų, kaip išbristi sausam“, kurią išleido leidykla „Liūtai ne avys“.

Pavyzdžiui, einame keliu ir pamatome laukinį žvėrį. Pirmas mus apėmęs jausmas bus neigimas: problemos nėra, žvėris – taikus, niekaip mums negrasina. Užtenka paprasčiausiai nekreipti į jį dėmesio. Daugumą užduočių mes taip ir sprendžiame – nekreipdami dėmesio.

Tačiau jei pamatome, kad žvėris – agresyvus, mes taip pat tampame agresyvūs – supykstame, imame trypti kojomis, kam kaip išeina... Labai dažnai, pabeldę į duris ir nesulaukę reakcijos, mes patys jas truktelime. Būna, kad tai padeda.

Jei toks elgesys nepraverčia, tada pradeda veikti nebe jausmai, o protas. Nusprendžiame derėtis: minėtam žvėriui siūlome draugystę, maisto, įvairiausiais būdais bandome nukreipti nuo savęs jo dėmesį. Mums reikalingas kompromisas, nauda.

Išbandę visas įmanomas priemones ir nieko nepasiekę, parodome žvėriui, jog patys jo bijome. Ir kartais tai suveikia. 

Galų gale, jei nepadeda nė vienas iš elgesio modelių, esame priversti pasirinkti – arba eiti tiesiai ir „tegul puola“, arba pasirinkti kitą kelią. Svarbu suprasti, jog susitaikymas – tai dar ne sprendimas, o tik pasirinkimas. Pasirinkimas vieno iš dviejų kelių – trečio nebus. Juk trečią kelią bandėme atrasti derėdamiesi, bet mums nepavyko.

Tokius pat etapus žmogus turi įveikti kelyje į prisipažinimą, jog yra alkoholikas.