„Antklodė, kaip ir lova ar miegamasis, pirmiausia skirti kokybiškam išsimiegojimui. O kiek antklodžių, kelios lovos „bendramiegiams“ knarkiant ar nebūtinai – ne taip svarbu. Geriausia, kaip įpranti. Neįsivaizduoju, koks būtų mano miegas, jei apie patį įmygio vidurį neišgirsčiau savo vyro. Kartą pabudau nuo aktyvaus knarkimo, bet, nenorėdama drumsti kokybiško Antano miego, dar laukiau. Kai laukti nebegalėjau, tyliai į ausį paprašiau, kad apsiverstų ant kito šono. Knarkimas staiga liovėsi, ir aš išgirdau: „Netrukdyk, balsavimas vyksta!“ – pasakoja Rima.
„Ar nors viename filme, ar romane yra buvę, kad įsimylėję žmonės miegotų atskirai? Bent aš tikrai negirdėjau. Manau, jei gyvena kartu, jie ir miega kartu, tai vyriškos ir moteriškos energijos pasikeitimas, ir tai ne mistika…“, – stebisi Antanas.
„Manau, kad miegas – labai subtilus dalykas ir kartu įpročio reikalas. Jei žmogus buvo įpratęs vienaip ar kaip miegoti , jam sunku keisti tuos įpročius, bet įmanoma. Aš dabar nebegaliu užmigti be savo vyro, nors ankščiau, kiek atsimenu, kuo puikiausiai miegodavau viena. Dabar, kai tenka kartais miegoti vienai, regis, kažko trūksta: peties, ant kurio padėtum savo galvą, mylimo kūno, kurį apsikabintum. Man net košmarai sapnuojasi, kai jo nėra šalia....Tai tik rodo, kad žmogus gali prie visko priprasti ,o tai diktuoja gyvenimo būdas, norai ir supratimas“, – sako Vaida.
„Jei tau su žmogumi miela kartu, juo gali pasitikėti, jautiesi saugi, rami, miegi p[o viena antklode net nedvejodama. Tačiau, jeigu santykiai ne kokie, jei vyras tave neseniai įskaudino, pažemino, išdavė – negali pakęsti jokio jo prisilietimo, o ką jau kalbėti apie ramų miegą, poilsį po viena anklode...“, – atvirauja Rasa.
„Žinoma labai miela ir malonu šalia mylimo žmogaus. Bet, kai sužinai, kad saldžiai užmigęs taip „dūdavai“, kad net prižadinai šalia miegančius... Manau, kad taip būna beveik kiekvienam, jeigu užsikimšusi nuo slogos nosis, skauda gerklę ir pan. Tokiais atvejais reiktų miegoti atskirai“, – savo patirtimi dalijasi Rimantas.
„Senstant ateina noras miegoti atskirai. Viena priežastis – žmogaus kvapas. Vienoks jis jaunystėje, kitoks senstant. Sulaukus tam tikro amžiaus miegant reikia daugiau erdvės. Todėl dažna moteris svajoja apie plačią lovą. Kartais būtina vidury nakties pamankštinti sustingusius sąnarius“, – atvirauja Janina.
„Žinoma, po viena antklode smagiau! Malonumo jausti visu kūnu artimą žmogų. Šilčiau! Žiemą kambaryje nėra šilta, labai greit sušyli, kai yra prie ko prisiglausti (du indėnai po viena antklode nesušals). Vyras niekada nereiškia pretenzijų, kol įsitaisau atsigulus, visada prisitaiko prie manęs – ranką patogiau padeda, prisiglaudžia prie nugaros, kad būtų šilčiau. Išsimiegu kuo puikiausiai, beveik niekada naktį neatsibundu – netgi tada, kai vyras anksti ryte keliasi į darbą“, – džiaugiasi Diana.
„Miegam po atskiromis antklodėmis, nes abu kartu negalim išsimiegoti. Dažniausiai vakare iš pradžių pagulim kokias penkias minutes susiglaudę ir apsikabinę, paskui atsibučiuojam ir keliaujam kiekvienas į savo lovą“, – pasakoja Feliksas.
„Man vis dėlto geriausia miegoti po atskira antklode, nes vietos daugiau, galiu nevaržoma vartytis. Gerai, kad ir mano vyras galvoja taip pat. Mudu susiklojam antklodes labai arti, taip, kad galėtume apsikabinti. O jei kartais tenka kur nors nakvoti svečiuose po viena, tai tada atsibundam abu nepailsėję. Retkarčiais, kai kuris nors labai pavargęs, tai gali išgirsti kalbos, juoko ir kartais vyro dantų griežimo.. Brrr.. Kaip man nepatinka tas garsas! Kažkokia mistinė baimė kyla“, – pasakoja Onutė.
„Per 5 poskyrybinius metus buvau pamiršusi, kaip gera miegoti su vyru. Kartu miegame tik savaitgaliais, tačiau save pakrauname visai savaitei. Po to vėl medaus savaitgalis“, – džiaugiasi išeitį radusi Raimonda.
