Partneris ar partnerė vis „užsišika“? Psichologė paaiškino, kodėl taip įvyksta ir kaip reaguoti

Nekalbadienių paskelbimas, dramatiškas išėjimas iš kambario, atsisakymas miegoti vienoje lovoje, akių vartymas ar aiškinimas, kad „ne, aš nepykstu“ – tokias ir panašias situacijas santykiuose veikiausiai yra turėjęs ne vienas. Kai partneris ar partnerė ima taip elgtis, liaudiškai galime pasakyti – „užsišiko“ arba „užsiožiavo“. Bet kas iš tiesų yra šie „užsiožiavimai“, ko jais gali siekti partneris ar partnerė ir kaip reikėtų į tai reaguoti?

Tokia taktika tikrai nepadeda efektyviai užbaigti konfliktą, bet visgi kartais sunku nutraukti tokius „užsiožiavimus“ ir pripažinti, kad elgiesi nekonstruktyviai ir tik gilini konfliktą. Juk tai principų reikalas. Apie „užsiožiavimus“ kalbamės su psichologe, psichoterapeute praktike Gabriele Chmieliauskaite.

Anot psichologės, kai kalbame apie tokį „užsiožiavimą“ iš tiesų turime omenyje fenomeną, kuris apima nenorą bendrauti su kitu asmeniu. „Šitas reiškinys ar fenomenas, kuris dažniausiai kyla konflikto metu, gali būti labai skausmingas, varginantis ar žalingas kitam asmeniui. Todėl, kad dažniausiai jis apima kito asmens rūpesčių ar poreikių sumenkinimą arba atmetimą. Žmogus gali imti manyti, kad jis yra nesvarbus. Tai yra labai skausminga“, – paaiškina psichologė.

Naudodamas tokią taktiką, sako G. Chmieliauskaitė, žmogus gali sėdėti paniuręs ir tylėti, kol kitas tampa vis labiau emocingas, nes jaučiasi neišgirstas.