Karina susirgo per pirmąjį COVID-19 protrūkį, kai informacijos apie naują ligą buvo palyginti nedaug – buvo nežinomi visi simptomai ir viruso perdavimo būdai. Ir nors nuo tada praėjo beveik pusmetis, moteris vis dar jaučia ligos padarinius.
Karina gyvena Paryžiuje. Ji pasakoja, kad kovą, per pirmąjį protrūkį, žmonės nedėvėjo kaukių nei prekybos centruose, nei gatvėje. Karina rūpinosi rankų higiena, bet to, kaip paaiškėjo, nepakako. „Aš susirgau kovo viduryje. Prisimenu, kad iš pradžių man ėmė skaudėti nugarą. Dar pamaniau, kad pastaruoju metu lyg nieko tokio nedariau, kas galėtų sukelti tokį skausmą“, – leidžiasi į prisiminimus Karina. Pirmąją ligos dieną šiek tiek skaudėjo gerklę, bet kitų simptomų nebuvo. Moteris pasakoja net neįsileidusi minties, jog galėjo užsikrėsti naujuoju koronavirusu.
Po kelių dienų jos partneris padovanojo jai kvapų namams. „Dar dingtelėjo – ir kur jis tik jų įsigijo, nes nepajutau jokio aromato“, – pasakoja Karina. Ji nusprendė, kad aromatas – viso labo pigi klastotė, bet iš tiesų jai tiesiog dingo uoslė. „Penktą dieną pradėjau kosėti, ir tai buvo siaubinga“, – pasakoja ji. Susisiekusi su gydytoja, moteris išgirdo rekomendacijas – jeigu temperatūra nelabai aukšta ir nėra kvėpavimo problemų, reikia gydytis namie.
„Praėjo penkios dienos, ir mano draugas taip pat susirgo. Jam temperatūra pakilo iki maždaug 38 laipsnių. Skaudėjo, laužė kaulus. Matot? Du žmonės, ir kokie skirtingi simptomai“. Karina pasakoja, kad netrukus po to, kai susirgo, jos draugas, dar to nežinodamas, trumpam užsuko į biurą, kur penkiolika minučių bendravo su penkiais žmonėmis. „Visi tie žmonės po penkių dienų susirgo, – sako ji. – Draugas, galima sakyti, visiškai nekosėjo, bet jam sutriko kraujo apytaka – visą laiką šalo kojos ir rankos. Uoslė dingo, ir jis dar tris mėnesius blogai jautėsi. Jam ir dabar negerai – trūksta energijos, visą laiką jaučiasi išsekęs.“ Ligos metu temperatūra svyruodavo– kai kada būdavo aukšta, kai kada normali, vėliau vėl pakildavo.
„Ir dar. Draugas sudarė tokią lentelę. Skambino visiems pažįstamiems, su kuriais buvo susitikęs, ir užrašinėjo simptomus. Visų simptomai buvo vienodi, – prisimena Karina. – Šiek tiek skaudėjo gerklę, dingo uoslė ir skonio pojūtis, nestiprus kosulys. Tik man, rodos, jie ryškiau pasireiškė. Visi sirgo maždaug mėnesį. Vienas vyras buvo 82-jų metų amžiaus. Po trijų savaičių jis paskambino mano draugui ir prisipažino – žinai, keista būti gyvam. Jis blogai jautėsi. Bet dėkui Dievui, išsikapstė, ir dabar viskas gerai.“
Kosulys Kariną kamavo apie dvi savaites. Uoslė ir skonio pojūtis grįžo maždaug po dviejų mėnesių. Be to, jai sutriko miegas, – pasak moters, greičiausiai dėl to, kad labai nerimavo dėl ligos. Po dviejų mėnesių Karina ir jos partneris atliko testus dėl antikūnų. „Mano draugui antikūnai buvo nustatyti, man – ne“,. – sako ji. Pasak Karinos, ji iki šiol nežino, kur konkrečiai ji užsikrėtė.
Vasarą COVID-19 užsikrėtė ir konsultantas sporto įrangos klausimais Guntaras Indriksonas. Jis atvirai papasakojo apie tai dar ligos pradžioje. G. Indriksonas įsitikinęs, kad susirgo, kai važiavo automobiliu į Valmierą. Tačiau ši informacija oficialiai nepatvirtinta. Ar būtų perdėtai sakyti, kad COVID-19 – nemaloniausia liga, kokia jis yra sirgęs gyvenime? Guntaras atsako: „Nė kiek ne perdėtai. Taip ir buvo. Galbūt vaikystėje esu sirgęs plaučių uždegimu, kurio neprisimenu, bet per visą savo sąmoningą amžių ši liga buvo pati bjauriausia.“
„Nemaloniausia buvo temperatūra, kuri visą laiką šokinėjo. Trūko oro. Truputį pajudėjai – ir penkių minučių prireikia, kad atgautum kvapą“, – pasakoja jis. Sergant jį kamavo ir tarpšonkaulinio nervo uždegimas, tačiau jis nežino, ar tai galėjo būti ligos padarinys. Guntaras buvo informuotas, kad greitąją pagalbą reikia kviesti tik tam tikrais atvejais – pavyzdžiui, jeigu kūno temperatūra pakyla daugiau nei 39 laipsnių ir jos niekaip nepavyksta sumažinti. Guntarui taip yra buvę du kartus, tačiau medikų jis nekvietė, nes po kiek laiko su vaistų pagalba jis įstengė prislopinti karščiavimą.
„Kiekvienas įkvėpimas kaip.. Nežinau, koks jausmas, kai tau rėžia peiliu, bet jausmas turbūt panašus“, – prisimena Guntaras. Oro trūkumas ir skausmas mėginant įkvėpti pasireiškė jau į ligos pabaigą. Tačiau apsunkintas kvėpavimas išliko ir pasveikus. Jis ir dabar jaučia ligos padarinius. Pasak Guntaro, jo pažįstami labai įvairiai persirgo šia liga – vieni sunkiau, kiti lengviau, vieniems buvo dingusi uoslė ir skonio pojūtis, kitiems – ne. Vyras juokdamasis vardija ir ligos pliusą – antikūnus, kurie susiformavo jo organizme. Jie buvo nustatyti atlikus testą.
Sužinojęs, kad užsikrėtė, Guntaras, nusprendė tai paviešinti, taip pat pasinaudojo galimybe informuoti kontaktinius asmenis, pasitelkęs į pagalbą programėlę. Pasak jo, liga yra sunki ne tik fizine, bet ir psichologine prasme, nes svarbu nustatyti kontaktinius asmenis, kurie taip pat užsikrėtė. „Tu supranti, kad užsikrėtei nesąmoningai, ir neketinai nieko sąmoningai užkrėsti, bet, galimas daiktas, per tave kažkas užsikrėtė.“ Jis prisimena, kad testus atliko visi, kas buvo šalia jo 200 metrų spinduliu. Kai Guntaras jau pasveiko ir daugiau nebegalėjo užkrėsti aplinkinių, jo buvo paprašyta nesilankyti keliuose suplanuotuose renginiuose. Buvo ir tokių, kurie blaiviai vertino realią situaciją, ir tokių, kurie manė ir iki šiol mano, kad liga nepavojinga ir kad jokių atsargumo priemonių nereikia laikytis.
Guntaras ragina žmones būti atsargius, laikytis rankų higienos, fizinio atstumo ir dėvėti kaukes. „Mano nuomone, tai neatsakinga ir apgailėtina“, – sako Guntaras kalbėdamas apie raginimus nesilaikyti atsargumo priemonių ir priduria, kad niekam nelinkėtų susirgti COVID-19.
