Ketvirtadalio gyventojų Antrojo pasaulinio karo metais netekęs pietrytinėje Japonijos dalyje esantis salynas, šiandien kasmet sulaukia daugiau nei 6 mln. lankytojų iš žemyninės Japonijos ir kitų šalių. Ryukyu salos taipogi yra puikiai žinomos ir kaip „Mėlynųjų zonų“ vieta, kur žmonės laikomi sveikiausi dėl mažo susirgimų skaičiaus širdies ligomis, diabetu, vėžiu ir žinoma dėl ilgos gyvenimo trukmės.
Mityba
Ilgaamžių čia gyvena ko gero daugiau nei bet kur kitur visame likusiame pasaulyje – 100 tūkst. gyventojų Okinavoje tenka 68 šimtamečiai. Šių salų gyventojai turi net 40 proc. didesnę tikimybę sulaukti 100 metų nei likę Japonijos gyventojai, kurie ir taip pasižymi ilga gyvenimo trukme. Mėginant atskleisti vietos žmonių ilgo ir sveiko gyvenimo paslaptį, mokslininkų dėmesį pirmiausiai patraukė mitybos įpročiai. Juk privalome valgyti, kad išgyventume rytoj, poryt ir ateinančią savaitę. Tačiau kaip maitinasi tolimųjų salų gyventojai, kad išvengtų senatvėje tykančių ligų?
Vietinių gyventojų dietoje vyrauja ypač didelis angliavandenių ir baltymų santykis (10:1), o saldžiųjų bulvių gausa yra kalorijų šaltinis. Tačiau ar gali tai būti ilgo ir sveiko gyvenimo paslaptis? Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad tokia mityba verta dėmesio. Mažai baltymų ir daug angliavandenių turintis maistas atveria kelią fiziologinėms reakcijoms, kurios apsaugo mus nuo įvairių, su amžiumi atsirandančių ligų – įskaitant vėžį, širdies bei kraujagyslių ligas ir net Alzheimerį. Taigi, galbūt Okinavos gyventojai atrado optimalią mitybos pusiausvyrą, rašo BBC savo straipsnyje „A high-carb diet may explain why Okinawans live so long“.
Nuo 1975 m., Okinavos ilgaamžiškumo tyrimų centras (Okinawa Research Center for Longevity Science – ORCLS), tiria visuomenės senėjimą. Iki 2016 m. ORCLS ištyrė per 1000 šimtamečių pacientų iš 150-ies Okinavos prefektūroje esančių salų. Beveik du trečdaliai jų iki 97 metų amžiaus gyveno savarankiškai. Senoliai nesiskundė įprastais širdies ir kraujagyslių ligų simptomais bei širdies nepakankamumo problemomis. Seniausi Okinavos gyventojai gerokai rečiau serga vėžiu, diabetu ar demencija, lyginant su kitomis visuomenės grupėmis.
„Kokia prasmė likti gyvam, jeigu esame įkalinti lovoje arba prarandame šaltą protą? Klausimas kaip gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą,“ – sako 78-erių ORCLS vadovas Makoto Suzuki, čia dirbantis nuo 1976 m.
„Okinavos virtuvė remiasi logika, – pasakoja Fujiko Gaja, 77-erių Kana restorano virtuvės šefė. Čia ji darbuojasi kartu su savo vyru. – Galbūt patiekalai ir nėra tokie estetiški kaip kitur, tačiau jie labai naudingi jūsų sveikatai.“ – su nežymia šypsena veide priduria Fujiko. „Kuomet maistas verdamas vandenyje, gaunamas rezultatas bus skirtingas nei jį ruošiant orkaitėje. Šiuolaikiniame maiste yra per daug cholesterolio. Verdant mėsą cholesterolis dingsta, tad lieka tik kolagenas ir elastinas,“ – aiškina ORCLS vadovas Makoto Suzuki.
Visa tai ir dar gerokai daugiau atskleidžia prancūzų režisierius Florent Cassiani – Ingoni, savo dokumentinėje juostoje „The Okinaway of Life“, kurioje Ryukyu salų gyventojai dalijasi gyvenimo patirtimi ir ilgaamžiškumo receptais. Ir visgi, tai nėra vien tik sveika mityba.
Bendruomeniškumas ir fizinė veikla
„Ilga gyvenimo trukmė nėra susijusi išimtinai tik su medicina. Ji turi sociologinę, teologinę bei filosofinę jungtį. Mūsuose tai yra įsišakniję ir bendras šių faktorių suvokimas padeda suprasti ilgaamžiškumą.“ – sako Makoto Suzuki. – „Kaip paprasčiausią pavyzdį imkime juoką. Kai mes darome kažką, kas mus priverčia juoktis ar bent šypsotis, visa tai kelia mums nuotaiką. Ar tai būtų dainavimas, ar tai būtų šokiai, ar tiesiog prasmingas pokalbis su kitu žmogumi, visa tai skatina mūsų dvasingumą ir veda geresnės psichologinės būsenos link.“ – teigia Makoto Suzuki.
Būtent tai ir vyksta Okinavos slaugos centro namuose, kur kasdien susirenka didžiulė bendruomenė – ištisas šimtamečių klubas. Senoliai visi kartu pusryčiauja, dainuoja ir groja sanshin. Tai instrumentas, originaliai kilęs iš Kinijos, tačiau užima labai svarbią vietą Okinavos kultūriniame gyvenime. Jis naudojamas visuose renginiuose ir vestuvių šventėse. Instrumentas turi tris stygas ir yra aptrauktas gyvatės oda, o pats žodis sanshin reiškia tris linijas. Diena taip pat neapsieina ir be fizinės veiklos. Ypač vyresni žmonės mėgsta žaisti „Gate Ball“. Nors ir kiek primena kriketą, tačiau tai unikalus Okinavos žaidimas ir čia jis labai populiarus. Jis žaidžiamas kone visose lauko aikštelėse. Taigi pažiurėjus iš šono, senolių klubas atrodo tarsi viena didelė šeima.
„Atsikėlusi ryte pirmiausia pasitaisau puodelį arbatos ir visuomet sukalbu maldą savo protėviams,“ – sako dar viena šimtametė centro lankytoja Kazu Kakazu, – „o tuomet su džiaugsmu keliauju į slaugos namus. Čia lankausi jau 18 metų ir kasdien atvažiuoju aplankyti savo draugų.“ – pasakoja senolė. „Nuolatinis ryšys su protėviais leidžia mums išreikšti savo rūpestį ir nuraminti mintis. Ramus ir šaltas protas net ir sulaukus 90-ies ar 100 metų primena, jog mes vis dar turime atlikti savo vaidmenį šiame pasaulyje. Tokiu būdu mes tikime, jog sutiksime savo protėvius pomirtiniame gyvenime. Tokiu būdu mes nebijome mirties.“ – aiškina Makoto Suzuki.
Aktyvi fizinė veikla Ryukyu salose ugdoma tarsi įprotis, kaip kasdienė rutina: „Okinavoje praktikuojame Karate nuo mažų dienų. Tai yra visiškai natūralu, tai dalis mūsų gyvenimo kelio.“ – pasakoja Masahiro Nakamoto, 73-ejų kovos menų meistras, Karate ir Kobudo 10 dano savininkas. Anot M. Nakamoto, kasdienės treniruotės padeda stiprinti ne tik kūną, tačiau ir protą bei mąstyseną. – „Kuo daugiau praktikuojame Karate, tuo geriau gebame išlaikyti ramų protą. Mes negalime matyti priešininko judesių, kuomet mūsų mintys yra sutrikę. Ramybė ir proto stabilumas yra pagrindas norint tobulėti kovos menuose.“
Tradicinės Karate paslaptys nėra užrašytos tarsi taisyklės ant popieriaus lapo. Tai yra šis tas daugiau, ką Okinavos žmonės atranda kasdienių treniruočių metu.
Ikigai
1875 m. Meiji eros metu, prasidėjo Japonijos modernizacija. Kartu tai buvo ir Ryukyu Karalystės pabaiga – salų kompleksas atsidūrė Japonijos prefektūroje ir jai priklauso iki šių dienų (išskyrus 1945-1972 m. laikotarpį, kuomet po II Pasaulinio karo Okinava priklausė JAV). Būtent Okinavoje gimė šiandien visame pasaulyje gerai žinomas kovos menas Karate. Čia susiformavo ir gyvenimo filosofijos koncepcija, vadinama ikigai. Ją labai sėkmingai perėmė Japonija ir šiandien ikigai yra svarbus kasdienio jų gyvenimo bei kultūros reiškinys.
Šiame skyriuje žodį ikigai suitiksite dažnai. Pats terminas neturi tiesioginio vertimo, todėl naudoti vieną žodį bus tiesiog paprasčiau. Ieškodami ikigai koncepcijos reikšmės, internete galite rasti visą pulką diagramos lentelių, kuriose nurodomi tokie šios filosofijos pagrindiniai klausimai sau:
● ką labiausiai mėgstate daryti;
● ką geriausiai sugebate daryti;
● kaip iš to galima uždirbti;
● ko reikia pasauliui;
Diagramoje matyti, kad visi šie klausimai persipina su atskirais punktais:
● ką labiausiai mėgstate ir sugebate daryti – nusako jūsų aistrą;
● ką geriausiai mokate daryti ir jei iš to galite užsidirbti – apibrėžia jūsų profesiją;
● jeigu jūsų profesija kuria vertę ir naudą pasauliui – įvardina jūsų pašaukimą;
● jeigu tai, ką labiausiai mėgstate daryti, reikalinga pasauliui – atskleidžia jūsų misiją.
Kaip jau minėjau, terminas ikigai neturi tiesioginio vertimo, tačiau šis žodis įkūnija džiaugsmingo gyvenimo idėją, arba buvimo šiame pasaulyje priežastį. Paprasčiau kalbant – ikigai yra tai, dėl ko žmogus ryte keliasi iš lovos. Psichologas Akihiro Hasegawa teigia, kad ikigai susideda iš dviejų skirtingų žodžių: iki – reiškiančio gyvenimą, ir gai – apibrėžiančio vertę. Pasak A. Hasegawos, koncepcijos kilmė siekia tolimąjį Heian istorinį laikotarpį (794-1185 m.). Žodis gai yra kildinamas iš kito žodžio – kai, kuris japoniškai reiškia šarvus, o pastarieji senovėje buvo itin vertinami, todėl sudurtinis žodis ikigai apibrėžia gyvenimo vertę. Japonų kalboje vartojami ir dar keli panašūs žodžiai – yarigai ir hatarakigai. Jie nusako vertę kažką daryti ir vertę dirbti, todėl ikigai šiuo atveju suvokiama kaip visapusė koncepcija, įtraukianti tokias vertybes į kasdienį gyvenimą.
Japonų kultūroje, kur komandinis darbas vertinamas labiau nei atskiro individo rezultatas, kolegos jaučia didelę vertę būdami naudingi vieni kitiems. Tokiu būdu jie išreiškia savo padėką ir pagarbą. Japonija puikiai žinoma dėl dominuojančio darbo kulto, o daugelis kvalifikuotų žmonių būtent darbą laiko savuoju ikigai, tačiau tai nėra visada teisinga. Kone ketvirtadalis japonų darbe per mėnesį praleidžia 80 valandų daugiau nei priklauso, todėl šalis yra žinoma dėl liūdnai pagarsėjusio karoshi fenomeno. Tai yra mirtis nuo persidirbimo, kuri apytiksliai nusineša 2,000 gyvybių per metus. Ikigai filosofija neskatina dirbti ilgiau arba sunkiau. Vadovaujantis šia koncepcija, atliekamas darbas turi suteikti vertės, malonumo ir prasmės pojūtį. Pojūtį, kad visa tai keičia žmonių gyvenimus. Taip savo straipsnyje „A Japanese concept to improve work and life“ rašo BBC.
Tačiau darbas nebūtinai turi būti ikigai, arba – ne tik darbas gali būti ikigai. A. Hasegawa teigia, kad gyvenimą japonų kalboje nusako du skirtingi žodžiai: jinsei – reiškiantis gyvenimo trukmę, ir seikatsu – reiškiantis kasdienį gyvenimą. Ikigai koncepcija yra taikoma kartu su seikatsu, nes japonai tiki, kad maži kasdienio gyvenimo džiaugsmai padeda nugyventi ilgą ir pilnavertį gyvenimą – jinsei. Jam talkina ir neuromokslininkas bei rašytojas Ken Mogi.
Savo knygoje – „Mažoji Ikigai knyga“, autorius įvardija tokius pagrindinius šios filosofijos punktus:
● pradėkite nuo mažų dalykų;
● atsipalaiduokite;
● siekite darnos ir tvarumo;
● džiaukitės mažais dalykais;
● būkite čia ir dabar.
Anot rašytojo, ikigai slypi smulkmenose. Tai vadinama kodawari. Dėmesio atkreipimas į mažus dalykus bei buvimas čia ir dabar. Būtent todėl japonų meistrai ir amatininkai garsėja dėl savo gaminių preciziškos kokybės visame pasaulyje, o šalyje yra labai vertinami ir gerbiami. Visi puikiai supranta, kiek atsidavimo ir pastangų reikalauja kokybė. Katana – legendinis samurajų kardas būtų puikus pavyzdys. Iki šių dienų ginklas itin vertinamas, o jo gamybos ritualas galėtų įkūnyti kone visą ikigai koncepciją. Ikigai savo esme nesiekia jokio greito rezultato ar išorinio pripažinimo. Viskas vyksta pačiame procese, kuris yra suprantamas kaip tėkmė. Kalavijų meistras nesiekia šlovės. Jis siekia geriausio rezultato, kad jo katana būtų tobula. Jis susikoncentruoja į menkiausias smulkmenas, mažiausias detales, todėl jis visiškai dalyvauja akimirkoje – yra čia ir dabar. Tai ir yra visa esmė. Ikigai, kuris kyla gyvenant pagal kodawari, yra žmogiško smalsumo variklis ir jo varomoji jėga. Kaip rašo autorius, sudėtinga sąveika tarp įvairių sudedamųjų dalių vykstanti organinėje sistemoje, daro gyvenimą patikimą ir tvarų. Tokia yra gyvenimo esmė. Savojo ikigai atradimas, pajautimas ir išgyvenimas, padeda nuolat išlikti kūrybiškiems ir nuolat būti tėkmėje.
Buvimą čia ir dabar nusako dar viena japoniška sąvoka, kilusi iš arbatos gėrimo tradicijos – Ichigo ichie. Tai reiškia vienas kartas – vienas susitikimas. Ichigo ichie – tai bet kurio gyvenime vykstančio susitikimo su žmonėmis, daiktais ar net įvykiais, efemeriško charakterio įvertinimas, teigia Ken Mogi. Būtent dėl to į šią sąvoką japonai žiūri labai rimtai. Gyvenimas kupinas dalykų, kurie nutinka tik vieną kartą, todėl ichigo ichie įsisamoninimas sudaro japonų kultūrai būdingos ikigai konceptualizacijos pagrindą ir užima kone svarbiausią vietą gyvenimo filosofijoje. „Jei atkreipsite dėmesį į gyvenimo smulkmenas pastebėsite, kad niekas nesikartoja. Kiekviena galimybė ir proga yra ypatinga. Būtent todėl japonai į mažiausias bet kokio ritualo detales žiūri lyg tai būtų gyvybės ar mirties klausimas.“ – sako knygos autorius.
Dar 2005 m. amerikiečių rašytojas Dan Buettner, National Geographic žurnale rašė apie savo atliktą tyrimą, kurio objektas buvo „Mėlynųjų zonų“ ilgaamžiai. Kol kas tokios yra žinomos penkios: Italijoje – Sardinija, Graikijoje – Ikarija, Kalifornijoje – Loma Linda, Kosta Rikoje – Nikoja ir Japonijoje – Okinava. Amerikietis giliai įsitikinęs, kad ikigai koncepcija prisideda prie ilgesnio ir laimingesnio žmonių gyvenimo Japonijoje ir žinoma Okinavoje, kurioje yra daugiausia šimtamečių gyventojų. Ikigai filosofija, išmoningai priderinta tolimųjų salų žmonių gyvensenoje, padeda jiems nugyventi ilgą, produktyvų ir pilnavertį gyvenimą. Apie tai jis kalbėjo ir TEDx Talks konferencijoje, o trumpa paskaita surinko milijonus peržiūrų Youtube kanale.
„Gyvenime kartais netinkamai nustatome prioritetus ir reikšmingumo kriterijus. Pernelyg dažnai kažką darome dėl atlygio. Jei atlygio nesulaukiame, nusiviliame ir prarandame susidomėjimą tuo ką darome. Tai klaidingas požiūris. Atlygis už veiksmus įprastai vėluoja. Net padarius gerą darbą, nebūtinai iš karto už jį atlyginama: įvertinimas ir pripažinimas ateina atsitiktinai, priklausomai nuo daugelio aplinkybių, kurių negalime kontroliuoti. Jeigu pastangų dėjimo procesą sugebėsite paversti pagrindiniu laimės šaltiniu, įveiksite didžiausią savo gyvenimo iššūkį. Jeigu jums pavyks tai padaryti, būsite čia ir dabar. Būsite savo tėkmėje. Būsite savo ikigai“ (Ken Mogi).
