Nusipirkti maisto Naujiesiems? Pasivaikščiokime po parduotuves kartu ^{specialiai „Delfi Plius“ iš Romos}

Dabar Italijoje – karantinas, judėjimas ribojamas, todėl norom nenorom tenka keliauti į prekybos centrą. Šįsyk – apie tokį prekybos centrą, kuris man tinka. Eime drauge apsipirkti maisto Naujiesiems?

Pietinės Romoje rajone nėra milžiniškų, Maxima XXX ar XX ploto prekybos centrų. Tiesiog reikėtų kažką nugriauti, kad atsirastų tokie pastatai, parkingai, privažiavimai. Tačiau yra nemažai mažiukų „prekybcentriukų“. Ką tai reiškia? Toks „supermercato“ neturi parkavimo aikštelės, jame įrengtos vos 2 ar 3 kasos. Prekybos salė vingiuoja koridoriais ir atskiromis erdvėmis, tarsi erdvus butas. Taip: čia jautiesi beveik kaip namuose, nes su tavimi sveikinasi kasininkė, o duonos skyriaus pardavėjas žino, kokią duoną valgo tavo šeima ir žino, kelintą valandą ji bus atgabenta iš kepyklos.

Mes valgome šviežiai keptą kvietinę „Genzano“ duoną, ir ji yra brangi: beveik 4 eurai kilogramas. Tiksliai žinau, kad gruodžio 31 ir sausio 1 šviežios duonos nenusipirksime, todėl perku kepalą – 2,5 kg, beveik 10 eurų. Reikia pripažinti, kad tai nėra bet kokia šviežiai kepta duona. Tai unikalus gaminys su Europos saugoma kilmės nuoroda – tešla brandinta 48 valandas, duona kepta malkų krosnyje. Beje, neseniai portalas „Delfi“ skelbė ES duomenis, kurie rodo: lietuviai maistui išleidžia daugiausiai. Bet tik ne duonai.

Jeigu manęs paklausite, kuo skiriasi Lietuvos prekybos centras nuo itališko, atsakymas bus šis: produktų kilmės įvairove ir kokybe. Tarkime, „Genzano“ duonos nenusipirksi nei Milane, nei Venecijoje. Tik čia – Romoje. Na, o duonos skyrius Vilniaus prekybos centre bus duonos skyriaus Klaipėdoje fotokopija.