Nuotykiai Nidoje: gerbiamas kunige, tikiuosi, mums bus atleistas tas viešas nuodėmingas nusirengimo aktas

Daliai žmonių, na gerai, ne visai paprastų žmonių, o lyg ir elitinių, kasmetis hadžas į Nidą yra gero tono požymis. Tačiau – kaip tiksliai pastebėjo mano dukra – Nida yra milžinas, stovintis ant gero oro molinių kojų. Užėjus štormui ar totaliai purškiančiam lietui, Nidos gražumai krenta kaip medžioklio pašautas dangaus paukštis.

Į šėlstančią vis dar šiltą jūrą smagu žiūrėti dešimt minučių. Vėliau drėgsta organizmas kiaurai, ir prisimenu, kad butuke yra karštas radiatorius. Ir to menko technikos stebukliuko galia įveikia šėlstančią stichiją. Nori priglusti prie radiatoriaus, o ne apkabinti Baltijos bangas.

Tai ir mūsų atostogos Nidoje prasidėjo sunkiai, nes negražiai parašėme apie Zervynas ir visą Dzūkiją. Kaip parašėme, taip ir gavome. Dzūkų dievai pasistengė. Tik atvažiavus juodas štorminis debesis užgulė Nidą.