Nuo to priklauso mūsų sveikata ir net nuotaika: kaip maitintis, kad organizme padaugėtų gerųjų bakterijų?

Tai yra ištrauka iš gyd. Williamo W. Li knygos „Apie maistą – ligų priešą“, kurią lietuvių kalba išleido leidykla „Liūtai – ne avys“.

Nors kadaise medikų bendruomenė apie mikroorganizmus galvojo kaip apie bjaurius ligų pernešėjus, kuriuos reikia išgramdyti iš organizmo, sterilizuoti ir sunaikinti antibiotikais, dabar žinome, kad absoliuti dauguma mūsų organizme esančių bakterijų veikia pačiais sudėtingiausiais būdais, saugodamos mūsų sveikatą ir netgi darydamos įtaką mūsų elgesiui. Gerosios bakterijos, kurios toli gražu nėra pasyvios ir neteisėtos mūsų organizmo gyventojos, kartu vadinamos mikrobiomu, sudaro sudėtingą biologinę sistemą, kuri įvairiausiais būdais sąveikauja su mūsų ląstelėmis ir organais (į ją taip pat įeina grybeliai, virusai ir mikroorganizmai, kurie dar žinomi kaip archėjos, tačiau šiame skyriuje kalbėsiu tik apie bakterijas).

Visame pasaulyje dirbančių mokslininkų ir tyrėjų dėka mes kiekvieną dieną vis daugiau sužinome apie mikrobiomą ir tai, kaip jis stiprina sveikatą ar netgi padeda įveikti tokias ligas kaip vėžys. Žarnyno bakterijos, pavyzdžiui, Lactobacillus plantarum, Lactobacillus rhamnosus ir Bacillus mycoides, pasižymi endokrininėmis ar hormoninėmis funkcijomis ir netgi gali išskirti smegenų neurotransmiterius, pavyzdžiui, oksitociną, serotoniną, GABA (γ-aminobutirinę rūgštį) ir dopaminą. Šios cheminės medžiagos sužadina smegenų signalus, kurie neabejotinai daro įtaką mūsų nuotaikai. Kai kurios bakterijos išskiria metabolitus, galinčius apsaugoti nuo diabeto. Kitos kontroliuoja pilvo riebalų augimą.