Santuokos esmė, atsisakant vyniojimo į rožinę cukraus vatą, yra bendras stalas, bendra lova ir bendra piniginė. Santuokoje mes drauge valgome, mylimės ir planuojame išlaidas. Tai reiškia, kad kiekvienas psichologiškai subrendęs žmogus turėtų būti sukūręs savitą, unikalų santykį su savo maistu, kūnu, seksualumu ir pinigais. Kitaip tariant, kiekvienas individas nusipelno laikytis savo asmeninių normų ir idealų, taip pat tikėtis ir iš kitų, kad jo normos būtų gerbiamos. Jeigu asmuo pats susidėlioja, kaip su visu tuo elgtis, niekas neturi teisės to koreguoti pagal savo įnorius. Idealiu atveju laikoma tokia situacija, kai susitinka du visais trimis atžvilgiais susiformavę asmenys, sutampa jų požiūriai į maistą, lovą ir pinigus, o jeigu jiems to maža, abu yra pasiryžę išbandyti ką nors nauja. Problemų kyla tuomet, kai vienas jau susiformavęs, o kitas dar tik pradeda ar net nėra pradėjęs savęs pažinimo kelio. Būna ir taip, kad abu partneriai neturi gyvenimiškos patirties.
Būna ir taip, kad abu partneriai neturi gyvenimiškos patirties ir rotuoja tokiu būdu: kai vienas vos spėja iškristi iš mėnulio, kitas tuojau pat nugrybaują į šilelį. Vos grybautojas grįžta, pirmasis vėl išsiruošia į pasiplaukiojimą debesimis.
Gal todėl ekonominis arba finansinis smurtas žmonėms suniveliuoja su paprastais buitiniais ginčais ir nesukelia tokios negatyvios reakcijos kaip fizinė ar seksualinė prievarta – per daug neapibrėžtų, akivaizdžiai nematomų smulkmenų, kurias būtų galima vadinti prievarta. Va, šypsodamiesi vaikšto kartu, augina vaikus, pramogauja, net ir bendrų verslų turi, kokių gali būti problemų? Matydami iš šalies tokią šviesią šeimos idilę, žmonės retai susimąsto, kad vieno šeimos partnerio rankos iš tiesų gali būti surakintos nematomomis grandinėmis, kad jis yra visiškai atsisakęs savo savigarbos, kuri yra asmenybės stuburas.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000
Susiję straipsniai