Landsbergienė sutaršė į skutelius nevertinančiųjų mokytojo profesijos: nenorite būti nukvakę seniai – varot į mokyklą

Kas nutiktų, jei technologijos užsiautėtų mokykloje

Nuo pat pradžių verta paminėti, kad ugdymo ekspertė visą pranešimą pateikė per lengvos ironijos ir išraiškingos ekspresijos prizmę, kuo netrukus skaitytojai ir įsitikins. A. Landsbergienės teigimu, apie vaikus smagu kalbėti, jeigu turi jį vieną, nes tuomet kiekvienas dalykas, kurį jis padaro, net ir ryte atsibudęs, yra didelis stebuklas. „Visai kas kita, kai mokykloje turi keletą tūkstančių vaikų ir jie yra labai skirtingi. Suprantu, kad matematika turi būti be proto įdomi kiekvienam vaikui, bet mokytoja, deja, yra viena, o daugybos lentelę irgi reikia išmokti“, – problematiką pradeda dėstyti A. Landsbergienė.

Kadangi pranešėja dalyvauja infovacijų ir technologijų konferencijoje, ji iškelia ir pirmąjį su tuo susijusį retorinį klausimą, kuris įkvėpė A. Landsbergienę paskaičius Cixiną Liu: kas būtų, jei mūsų vaikai atsidurtų tokiame skaitmeniniame pasaulyje.

Pavyzdžiui, kas būtų, jeigu nesiseka mokytis ir galėtume užmigti, o po šimto metų atsibusti su daug pažangesnėmis technologinėmis galimybėmis geriau įsisavinti informaciją. „Ateini į mokyklą ir mokytoja sako: „Žiūrėkit, gal jūsų vaikutį truputį būtų galima pafixinti?.. Nes nelabai sekasi jam ta chemija.“ O gal vaizduotę būtų galima paskatinti kažkokiomis injekcijomis? Didinti fizinę ar psichinę ištvermę?.. Nebeliktų nuovargio, nes juk taip norėtųsi išmokyti tuos pirmokėlius, bet jie jau po trijų pamokų pavargsta!