Priežastys, kodėl renkamės kurti santykį
Pokalbio metu draugas pasakė, kad nekurtų santykio, kol nesulauktų bent trisdešimties metų. Ir pagrindė tai tuo, kad iki tokio amžiaus dar nesusiformuoja asmenybė. Dar nesupranti, ko nori iš gyvenimo, kokie prioritetai, vizija. Nors tokius dalykus mes iš anksčiau turime nusimatę teoriškai, bet gyvenimas pakoreguoja teoriją per praktiką. Ir šioje vietoje sutinku su juo. Peržvelgėme, kas dėl ko su kuo sukūrė santykį. Pastebėjome, kad daugelis tai darė dėl išvaizdos arba vedini kažkokio vidinio nesuvokiamo „draivo“. Puikiai tiko posakis: „aš tiesiog pamačiau, kad tai mano žmogus“, bet paaiškinti kodėl..... Kiti tiesiog siekdavo paklausių ir siekiamų žmonių, tarsi įgyvendindavo savo tikslą, svajonę. Dar kiti tiesiog gerai leisdavo laiką ir nutardavo, jog taip gali būti visada. Tik nedaugelis turėjo kažką bendro. Kas tai yra kažkas bendro?
Kažkas bendro
Kas tai yra kažkas bendro paaiškėjo tik po kažkurio laiko. Labai populiaru teigti, kad reikia atsižvelgti į požiūrį, vertybes, tikslus, bandyti žvelgti į tauriąją santykio pusę. Mano suvokimu, tai yra klijuojantys santykį aspektai. Svarūs santykio aspektai, bet nesakyčiau, kad pamatiniai. Ką pastebėjau per gyvenimą, kad tvirtą ryšį sukuria panašus gyvenimo matymo kampas, panaši gyvenimo perspektyva. Matymo kampo privalumas yra tas, kad jo nereikia intensyviai palaikyti. Jei jis keičiasi, tai keičiasi lėtai arba beveik nesikeičia per žmogaus gyvenimą. Net susitikus po ilgo nesimatymo su tokiu žmogumi neužtrunka atnaujinti ryšį. Į santykį grįžtama be didesnių pastangų. Susidaro įspūdis, kad įvažiuoji į vėžias akimirksniu. Sutinkant naują žmogų yra didelė tikimybė blogai nuskaityti tokį požiūrio kampą, nes žmonės turi selektyvų matymą. Matymą, kai viskas vertinama per individualią prizmę. Pabandysiu apibūdinti, kas tai yra panašus matymo kampas.
Panašus matymo kampas
Jį sudaro daugelis komponentų. Tai lemia panaši žmogaus bruožų struktūra. Apie tai rašo žmogaus asmenybės psichologija. Kita, didesnė dalis yra aplinka. Kokioje aplinkoje buvo užaugta: miestas, miesto rajonas, socialinė aplinka, fizinė aplinka. Kokioje socialinėje grupėje funkcionavo jūsų šeima: tėvų draugai, tėvų pomėgiai, bendra socialinė veikla. Šeimos struktūra, pomėgiai, laisvalaikis, atmosfera. Aš asmeniškai augau šeiminėje struktūroje, kurioje vyravo nerašytas suvokimas, jog vaikai privalo besąlygiškai gerbti tėvus. Atmosfera ir santykis buvo toks, kad tėvai nusprendžia, kokia bus nuotaika, veikla, sąlygos, ir jie nuleisdavo pareigybes iš aukščiau žemyn, vaikams. Na, ir man niekaip nepavykdavo susibendrauti su vaikais, kurių šeimos, pavadinkime, būdavo laisvesnės. Man jie buvo keisti, o aš jiems buvau keistas. Mane traukdavo panašaus supratimo žmonės. Tas gyvenimo matymo kampas, apie kurį kalbu, tai ir yra, pavadinkime, gyvenimo aplinkybės ir santykis jose. Jis padeda kažkokį pagrindą ir gyvenimo aplinkybės vystosi maždaug nubrėžta gaire. Nuo savo gyvenimo kreivės žmogus labai nukrypsta tik išimtiniais atvejais. Bet ir tai, manyčiau, lemia turėtas pagrindas. Detaliam komponentų išnagrinėjimui, veikiausiai, reiktų knygos, bent jau trumpos.
Kodėl santykį derėtų statyti ant tokio pamato?
Idealaus santykio nesukursime, kaip ir nerasime identiškų žmonių. Tikriausiai. Bet naudotis bendrąja baze, kuri sudaro didžąją dalį jungiamojo santykio ryšio yra protinga. Mano paties santykiai iširo ir gal todėl aš dar labiau pasinėriau į bandymą suprasti, kaip funkcionuoja santykis. Pastebėjau savo santykiuose, aplinkinių santykiuose, kad jie nuolat lipdomi, palaikomi. Sakyčiau, daugiau lipdomi ir palaikomi, nei teka savo vaga. Nors literatūra teigia, kad santykiai – tai darbas, pasiaukojimas, bet aš savo gyvenime pastebiu, kad jei yra daugiu REIKIA, nei tinka, patinka ar teikia malonumą, tada atsiranda prievarta. Prievartos gali būti, bet taip pat atitinkamas balansas. Jei mes sutinkame žmogų, kuris labai skirtingas ir jo viena dalis patraukli, mes pralošiame nelygioje kovoje su savimi. Mums nuolat reikia prisitaikyti arba mes nuolat bandome keisti kitą žmogų ir pritaikyti jį savo poreikiams. Jei esame brandūs, tai priimame žmogų tokį, koks jis yra, ir tam naudojame didesnius vidinius resursus nei reikia mums patiems apsirūpinti. Todėl išblėsta santykis, nes mes jam dirbame. Paskui jis yra palaikomas: pagarba, pripratimu, patogumu, įsipareigojimais.
Kodėl taip skiriasi matymo kampai?
Aš vėl grįžtu prie lyčių skirtumų. Marso ir Veneros. Nemažai žmonių pasipiktintų, kad nereikia vienodinti vyro ir moters. Moteris turi būti moteriška, vyras – vyriškas. Bet tuomet mes ir būsime atvykėliais į Žemę iš Marso ir Veneros. Trumpam laikotarpiui, kol išeikvojame kažkokį kitame esantį privalumą: grožį, finansinę gerovę, laikiną poreikio patenkinimą. Laikas mums tapti žemiečiais, nebrėžti tokių ryškių skirtumų, kuriuos suderinimui reikia daugiau REIKIA, nei yra iš tiesų. Tada išgirstu, kad ilgainiui vis tiek viskas nusibosta. Eidamas šiandien ryte vedžioti šunį pagalvojau, kad man niekada nenusibosta eiti. Eiti į gamtą, keliauti, žygiuoti, pasivaikščioti. Aš tą poreikį patenkinu nuolat. Paskui pagalvojau, kad žmonės, turintys panašų matymo kampą, turi poreikių, kuriuos tenkina nuolat. Ir jei atsiranda kompanionas, kuris tuos poreikius tenkina taip pat ir su panašiu matymo kampu.....
Taip pat sakoma, kad poreikiai keičiasi. Jie kažkiek keičiasi, kažkiek evoliucionuoja. Iš mano patirties daugelis santykių iširo arba juose nutrūko ryšys, nes kažkuris poroje nustojo augti. Asmenybės augimas, mano manymu, taip pat yra užkoduotas mūsų matymo kampe.
Reziumė
Nenoriu teigti, kad reikia ieškoti to vienintelio ar kad matymo kampas garantuos nenutrūkstamus santykius. Dėl santykių reikės stengtis nuolat. Noriu pasakyti, kad santykiai peremti ne ryšiu, o įsipareigojimais, vizijomis ir darbu nėra tai, ko tikitės. O kad būtų ryšys, mano įsitikinimu, reikia panašumų. Kiti gali sakyti, kad pliusas ir minusas traukia vienas kitą, vienas kitą papildo. Tai veikia trumpuoju laikotarpiu, kol pasisotinama ir persisotinama poreikiu. Tai daugiau ėmimas ir gavimas, o ne dalinimasis. Skirtumų visada atsiras ir juos galima papildyti mažomis dozėmis ilgoje laiko perspektyvoje. Todėl aš rekomenduočiau orientuotis į panašumus ir po truputį augti kartu.
