Kelionė į Tenerifę: aptalžyta Atlanto vandenyno ir kaitrios saulės, patarė, ką pamatyti ir nuveikti dieviško grožio saloje

Labai patinka palmės, jaučiu su jomis kažkokį sunkiai nusakomą laukinio tyrų dvelksmo dvasinį ryšį. Aš noriu jomis kopinėti, apsitaisiusi lianų lapais vietoj sijonėlio ir kokoso kevalu vietoj bikinio, ir dar kad man fone ūkuotų koks nors vietinis Tarzanas, man nugenantis pietums kokosus ir čia pat juos prakapojantis savo universaliu peiliu-kapokliu, kokį visada nešasi pasirišę ant savo džiungliško kilto-kelnių laukiniai džiunglių vyrai.

Kelionę, kaip visada, renkuosi per www.sistaminuten.se ir perku smūginiu būdu, likus savaitei ar kelioms dienoms iki išvykimo, nes taip smagiau ir mano projektai tai leidžia. Išsifiltruoju pasirinkimus pagal kryptis, kainą, skrydžių laikus (nemėgstu nepatogių skrydžio laikų – lėktuvuose niekada nemiegu. Niekada negalėjau suprasti, kaip žmonės gali sau leisti tokį atsipalaidavimą, įžūlūs šmikiai. Control freakai niekada nemiega viešose vietose, mes budim.). Kurį laiką dvejoju tarp Kretos ir Portugalijos salos Madeiros. Kretą atmetu greitai – nepakankami egzotiška ir pernelyg asocijuojasi su Turkija, kurioje praeitais metais turėjau ne patį puikiausią patyrimą. Labai noriu į Portugaliją, bet Kanarų salose nebuvau dvejus metus ir labai jų pasiilgau. Čia kaip, suprantat, dilema tarp dviejų meilužių – vienas senas, skausmingai pažįstamas iki detalių, suteikiantis saugumo jausmą ir tiksliai žinantis, ko ir kaip madam pageidauja, atspėjantis slapčiausius troškimus, o naujasis – velnių priėdęs patrauklus jaunuolis žibančiomis akimis, viliojantis savo naujumu ir neatrastumu, bet nežinai dar, ar jo gebėjimai tokie pat puikūs, kokiais jis giriasi, ir galbūt gresia fiasko. Todėl šįkart žaidžiu saugiai ir renkuosi tai, kas pažįstama – Kanarų salas.