„Kažkada teko kalbėti su liuteronų vyskupu Mindaugu Sabučiu, ir aptarinėjome, kodėl pas juos santuoka nėra sakramentas. Jis užsiminė, kad santuoka neveda į išganymą. Mes, katalikai, gal jau kitaip mąstytume, man, pavyzdžiui, žmona labai padėjo stiprėti tikėjime. Bet, manau, kad gali žmogus gyvent ir vienas, gali ir šeimoje. Įvairių yra gyvenimo būdų, kiekvieno laimė – atskiras dalykas, negali suabsoliutinti”, – tikina pašnekovas.
Rimas pripažįsta, kad jo gyvenime santuoka, antroji pusė, šeima buvo tie dalykai, apie kuriuos jis pagalvodavo, visa tai neatsirado „iš niekur”. Su žmona pašnekovas kartu jau kartu 18-ka metų ir tikina, kad gyvenimas kartu, santuoka – tai dalybos viskuo.
Kai tuokiesi – prisiimi atsakomybę
Kalbėdamas apie padažnėjusį skyrybų skaičių, R. Šapauskas tikina, kad tai susiję ir su egoizmu, kai žmogus negeba taisyti problemos, bet ieško kito, „kur geriau”.
„Kiekvienos skyrybos yra dvasinė problema. Nori-nenori tas randas lieka. <...> Egoizmą pažaboti – pirmiausia, su Dievu yra lengviau. Grįžtant prie dvasinių dalykų – krikščionybės esmė yra savo egoizmo perlipimas, pasiaukojimas vardan kito žmogaus, dėl santykio su kitu, suvokimas, kad tu gyveni amžinybės perspektyvoje, pagal Dievo valią. Pagal ją – ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria. Žmonės, kai tuokiasi, – prisiima atsakomybę, iki kol mirtis išskirs.
Kartais nesigauna. Įvairių būna situacijų, kartais kaltas ne tik egoizmas”, – sako Rimas.
Santuoka – kaip programėlė visam gyvenimui
Nuo buities, sako pašnekovas, niekur nedingsi, nesvarbu, ar gyventum vienas, ar poroje – indus plauti ir lovą kloti visada reiks. Juk buitis, anot Rimo, gali būti ir labai graži. Buitis ne visada priveda prie santuokos nutraukimo.
Turėti skirtingus skonius, ar pomėgius ir kavą virtis skirtinguose kavinukuose, pasak R. Šapausko, santuokoje nėra blogai – taip tiesiog yra. Žmonės ir poroje vis tiek išlieka skirtingais žmonėmis.
Santuoka, anot Rimo, yra kaip programėlė, kurią tu instaliuoji visam gyvenimui, todėl vertėtų tikrai atsakingai apsvarstyti, ar norisi ją „instaliuotis”, dar prieš vedybas: „O tikinčiam žmogui vaikai – Dievo dovana. Jei žmogus nutaria gyventi šeimoje ir neturėti vaikų – tai jo apsisprendimas. Bet apsisprendimas turi būti tvirtas ir žmogus turi žinoti, dėl ko jis taip pasirinko. Juk čia principas – dėl ko tu gyveni?”.
Patogiau klausyti? Tik audio formatu rasite ČIA.
Kaip ieškoti savęs ir netapti karikatūra
R. Šapauskas tikina, kad požiūris ir suvokimas, tiek apie santuoką, jos prasmę, patį save ir laimę, kinta su pačiu žmogumi visą gyvenimą. Pats jis susituokė būdamas 30-ies, kaip jis sako „ne toks jau ir jaunas”. Tačiau santuokai pašnekovas turėjo pasiruošti, subręsti: „Jei prieš mane dabar pasodintumėte 25 metų Rimą, pasakyčiau jam tiek: tylėk, nedaryk sarmatos. Žmogui reikia laiko pasikeisti, subręsti”.
Rimas neslepia, kad prieš pradedant rimtus santykius ar ruošiantis vedyboms, pirmiausia reikia būti suradus „tikrąjį aš”, paanalizavus savo tapatybę, o tik po to pažvelgti į kitą, pradėti galvoti apie santuoką ar rimtesnius santykius: „Kurdamas „netikrąjį aš” gali iš savęs padaryti karikatūrą, tu jautiesi ir tampi iškreiptu. Su laiku gali tapti ir kokiu monstru, kurį užaugins tavo paties pasirinkimai.”
