Laidos „Kaip tapti laimingam?” pašnekovė tikina, kad šiandien, turėdami, atrodytų, tikrai daug, vis tiek jaučiamės nelaimingais todėl, kad esame priversti kasdien daryti daug sprendimų dėl pasirinkimų: „Žmonės jaučia nuovargį nuo gausybės ir pertekliaus.”
Visą laidą galite žiūrėti ČIA.
Arba visos laidos galite klausytis ČIA.
Mūsų kultūra – vienkartinė
Pasirinkimų gausa yra vartotojiškos visuomenės bruožas. Anot Milos, dalykai, daiktai, patirtys, paslaugos – viskas kuriama tam, kad būtų kuo daugiau suvartojama. Neatsižvelgiant į tai, ko žmogui reikia, kas žmogui yra prigimta, bet žiūrint, kad kuo didesnis būtų pelnas ir kuo labiau augtų ekonomika.
„Mūsų kultūra darosi vienkartinė. Paremta vienkartiniais daiktais ir įspūdžiais, kurie netrunka ilgai. Mes ne tik daiktus, bet ir įspūdžius vartojame-vartojame, tačiau ar spėjame juos suvirškinti? Aš net pati save pagaunu kartais – mano silpnybė yra knygos, žinios, mokymai – prisiperku knygų, nors jau turiu jų daug neperskaitytų krūvą, bet perku toliau.
Arba mokymai, kokie nors seminarai, ir, atrodo, kad man visko reikia, bet tada suprantu, kad aš visko nebespėju suvirškinti, apmąstyti. Nuo to jaučiu ne laimę, dėl to, kad neva, tobulėju, o nuovargį. Supratau, kad ir čia reikia drausmės”, – pasakoja M. Monk.
Moksliškai įrodyta – miškas jums į naudą
Miško maudynės tai viena iš gamtos terapijos praktikų, tai patyriminė praktika, nesusijusi su adrenalinu didinimu, bet kaip tik su adrenalino mažinimu. Mila yra bene viena pirmųjų miško maudynių gidžių Lietuvoje. Moteris teigia, kad gamta gali labai padėti ir norintiems atrasti laimę, ramybę bei pilnatvę.
„Nusiraminimas, gilus poilsis, buvimas aplinkoje „čia ir dabar”, buvimas savyje, nes miško maudynių metu skatinamas aplinkos pajautimas per kūną. Ši praktika įkvėpta japonų tyrimų apie miško poveikį žmogaus sveikatai. Nors mes, atrodo, visi intuityviai žinome, kad miške, gamtoje mums kažkodėl geriau, kai kažkokie sunkumai mes irgi einame į mišką.
Bet japonai patys pirmi, kurie kryptingai vykdė tyrimus būtent miško poveikio žmogui ir jie tuos tyrimus vykdo nuo 1984 metų ir turi jų nemažai sukaupę. Jie ne tik išgrynino, kuo miškas naudingas žmogaus sveikatai, bet ir kaip reikia būti miške, kad jo poveikis būtų optimaliausias. Japonijoje jau dabar yra apie 62 miško terapijos bazės, kuriose dirba mokslininkai ir gydytoja ir į kurias žmonės nukreipiami irgi gydytojų savaitgaliui ir jie atvykę, pirmiausia patikrinama jų būklė, yra nukreipiami į skirtingus miško takus, pagal sudėtingumą, pagal žmogaus sveikatos būklę.
Ir atliekami tyrimai, yra imami mėginiai prieš pasivaikščiojimų miške ir po, tam, kad būtų toliau nagrinėjami gauti duomenys. Japonai išsiaiškino, kuo konkrečiai miškas naudingas jų sveikatai. Jų pagrindiniai mokslininkai Jošifumis Miazakis ir Čingas Lee. Čingas Lee yra imunologas ir tyrinėjo fitoncidų poveikį imuninei sistemai. Fitoncidai tai yra medžių ir kitų augalų išskiriami lakieji junginiai, kuriais augalai ginasi nuo patogenų, o žmogus, kai įkvepia tų junginių, tai mūsų organizme jie suaktyvina vadinamasis ląsteles žudikes, kurios aptinka mūsų organizme patogenus ir juos sunaikina – t. y. sustiprina imuninę sistemą. Poveikis imuninei sistemai, kaip išsiaiškino japonai, po dviejų valandų sąmoningo vaikščiojimo miške, į mišką įsijaučiant per visus pojūčius, trunka savaitę – visi rodikliai paaukštėję būna savaitę.
<...> Miško poveikis ne tik imunitetui, bet yra ištirta, kad sumažėja ir kraujospūdis, sumažėja nerimas, depresijos apraiškos, pagerėja miegas, sumažėja streso hormonų ir padidėja gebėjimas susikaupti”, – pasakoja M. Monk.
Gamtoje vystėmės 99,99 proc.
Miško maudynių praktika pagrįsta ir biofilijos hipoteze, kurią išpopuliarino biologas Edvardas Vilsonas ir kuri teigia, kad žmonija 99,99 proc. viso savo egzistavimo laiko vystėsi gamtoje – daug milijonų metų, o į miestus mes pradėjome burtis tik prieš kelis šimtus metų.
„Mes genetiškai neprisitaikę gyventi tokioje aplinkoje, mūsų visa genetika yra vis dėlto prisitaikiusi prie gamtos. Užtai mes taip gerai jaučiamės gamtoje, miške, nes mums tai yra namai, saugumas. Ir netgi buvo daryti tyrimai, kaip žmogaus smegenis veikia fraktalų raštai, pasikartojantys gamtos raštai, pavyzdžiui, pasidalijančios medžio šakos, ar papartis, ar žiedynai ir nors tie raštai gali būti labai sudėtingi, jie smegenyse suaktyvina atsipalaidavimo centrus. Mus tokie raštai atpalaiduoja.
Ir lygiagrečiai buvo tiriamos smegenys žmonių, kurie žiūri į architektūrines formas ir tada yra suaktyvinami streso centrai. Taigi, mes atsipalaiduojame tarp gamtos raštų.”
