Per visus sovietų valdžios gyvavimo metus, išskyrus galbūt vadinamąjį viešumo laikotarpį, oficialioji propaganda tvirtino, kad SSRS nėra nei narkotikų, nei narkomanų. Kad šis reiškinys būdingas tik buržuazinei visuomenei ir esą daugiausia užsienio turtingi dykaduoniai turėjo narkomanijos problemų.
Apskritai nebuvo priimta kalbėti apie priklausomybę nuo narkotikų, bet daug kas žinojo, jog šis reiškinys šalyje egzistuoja, tik buvo manoma, kad rizikos grupę sudaro nuteisti piliečiai, hipiai, meno, bohemos atstovai. Taip pat Centrinės Azijos respublikų ir kai kurių Tolimųjų Rytų regionų gyventojai, kur niekas ir niekada neskaičiavo narkomanų. Bet mažai kas žino, jog Sovietų Sąjungoje iki 1956 metų heroino buvo galima nusipirkti vaistinėse.