Patys to nežinodami, šie žmonės taiko asmeninės vadybos principus, tačiau tai dažniau vadina savišvieta ar smalsumu. Asmeninė vadyba yra svarbi žmogaus tobulėjimo ir kompetencijų augimo proceso dalis. Tai asmens tobulėjimo procesas, kurio tikslas – pasitelkiant savistabą, savikontrolę ir kompetencijų ugdymą, keisti savo požiūrį ir elgesį, siekiant kurti bei plėtoti sėkmingą verslą.
Kai tenka tapti vadovu sau pačiam, sėkmės pagrindas yra įgūdžiai valdyti save. Žmogus turi ugdyti savo emocines kompetencijas, ugdytis itin gerus asmeninio laiko valdymo gebėjimus. Labiausiai juk ir trukdo pasiekti gerų darbo rezultatų nesugebėjimas planuoti savo laiko, nesugebėjimas susikaupti dėl įvairių emocijų, kurių nei vienas neišvengiame. Pirmiausia yra nusistatomi prioritetai, išsikeliami tikslai ir tada jau veikiama.
Pirmasis asmeninės vadybos žingsnis yra įsivertinti savo esamą situaciją. Tai reiškia – sužinoti savo silpnąsias vietas, kurių žinojimas padės suprasti kokia atskirtis tarp esamo taško ir numatytų tikslų įgyvendinimo ir lengvai numatyti veiksmų planą. Norint pasiekti gerų verslo rezultatų, būtina turėti aiškų įvaizdį ir aplinkos suvokimą. Karjeros tikslas – tai asmens nusistatytas trokštamas su karjera susijęs rezultatas – nebūtinai pasiekti kažko nežemiško, grandioziško. Tikslas turi būti realiai įgyvendinamas. Tai gali būti ir tikslas tapti arba išlikti geriausiu savo srities specialistu, tai ir tikslas dirbti itin kokybiškai, tai ir tikslas pasiekti tam tikrą metinių pajamų lygį. Tie žmonės, kurie nuo pat pradžių išsikėlė karjeros tikslus, pasiekia daugiau nei tie, kurie neturi konkrečių siekių. Ir tik vėliau, jau išsikėlus savo darbo tikslus pereinama prie karjeros strategijos kūrimo, t. y. plano ir priemonių, kaip pasiekti numatytus tikslus. Čia galima pasakyti liaudiškai: vienu metu reikia ir galvoti, ir daryti. Jei darysi neapgalvojęs, neišsikėlęs tam tikrų tikslų, gali gautis šnipštas. Lygiai taip pat kenkia ir pernelyg didelis galvojimas, kuomet kuriama, „strateguojama“, „mąstoma“, daug apie tai kalbama, bet niekaip neįgyvendinama, nes vis trypčiojama, nesiryžtama žengti pirmo žingsnio.
Nereikia būti vien tik pozityviai nusiteikusiam, nes nesėkmių tikrai bus. Mąstymas, galvojimas apie tikslo siekimą, tai yra realus galimybių įvertinimas ir ribų nustatymas, terminų ir nuoseklumo laikymasis, konstruktyvus problemų sprendimas, rizikos įvertinimas, nebijant kritiškai vertinti pasekmes. Toks pragmatiškas požiūris į rezultatą daug naudingesnis nei pozityvus nusiteikimas. Per didelis optimizmas gali turėti neigiamų pasekmių. Mąstant, kad viskas pasiseks, įgyvendinant dažnai priveda prie dramatiškos realybės.
Taip pat labai svarbu savimonė. Vienas iš pirmųjų ir kruopščiausių savęs vertinimo metodų yra savianalizė. Pirmiausia būtina atlikti savianalizę ir pasirinkti tinkamą veikos kryptį. Teigiama, kad veiksmingo savęs vystymosi pagrindas yra trys dėmenys – įgūdžiai, reikalingi kitų įgūdžių ugdymui; integruotas veikimas, susijęs su gebėjimu valdyti emocines reakcijas į grįžtamąjį ryšį; veiksminga savirefleksijos praktika, norint įgyvendinti savireguliavimo procesus asmenybės vystymuisi. Taigi numatant veiklos kryptis, kurias ketinate vystyti, pirmiausia turite išsianalizuoti savo įgūdžius – ar tikrai jų turite pakankamai, ar galėsite juos tobulinti, ar jums patiems patiks tai, ką ketinate daryti? O svarbiausia – ar esate pasiruošę nuolat tobulinti savo profesinius įgūdžius, ar tai jums teiks pasitenkinimą, o ne kančią?
Mokytis teks visą laiką, nes viskas labai greitai kinta. Jei netobulėsite, jums nieko nepavyks. Mokymasis – tai ne tik išsamus mokymasis, žinių, kompetencijų įgijimas, bet ir visiškai naujų būdų, idėjų, minčių apie konkretų darbą, verslą ieškojimas. Nebijokite išmokti ko nors nauja. Mokantis, ieškant naujovių, nebūtina išankstinė patirtis. Kaip tik žmogus, kuris neturi susidaręs stereotipinių nuostatų, gali įžvelgti giliau, surasti netradicinius verslo plėtojimo, problemų sprendimų būdus. Mokantis reikia būti atviriems naujoms idėjoms ir pasiūlymams. Nuolat besimokantis žmogus išskiria ir stengiasi sustiprinti kitų žmonių pranašumus. Jie laiko save ir kitus atsakingais dėl rezultatų, sugeba efektyviai veikti ir gali naudingai išnaudoti laiką. Jie kūrybingi ir mėgsta naujoves, nebijo išbandyti naujų idėjų, turi viziją, visą dėmesį jie sutelkia į dalykus, kurie turi būti įgyvendinami.
Padėkite atsiskleisti savo talentui. Analizuokite savo silpnąsias ir stipriąsias puses. Labai svarbu ir nešališkai įsivertinti save. Treniruokite mąstymą, siekdami rezultato. Skirtingai nuo pozityvaus mąstymo, nereikia keisti savo esamų įsitikinimų, o koncentruotis nuolat galvojant apie tikslo pasiekimą. Būtina mokytis bendrauti su žmonėmis, įgyjant patirties. Geriausiai tai daryti jau dirbant ir bendraujant su klientais. Stebėkite save: ar jumis žmonės pasitiki, su jumis tariasi, ar klientai grįžta pas jus? Stebėkite save tarsi iš šalies ir fiksuokite savo klaidas tam, kad galėtumėte jas taisyti.
Bendraujant su klientais būtina turėti aukštą emocinį intelektą. Dabar dėl konkurencijos emocinis intelektas įgyja vis didesnę reikšmę rinkoje. Vienas svarbiausių dalykų siekiant karjeros yra suvokti, kokius jausmus mums sukelia dirbamas darbas ir ką galėtume pakeisti, kad būtume juo dar labiau patenkinti. Emociniai gabumai, sugebėjimas pažinti žmones tampa svarbiausiais įgūdžiais bet kokiame versle, nes būtina įgyti žmonių pasitikėjimą, kad su jumis bendradarbiautų, kad naudotųsi jūsų paslaugomis arba pirktų jūsų prekes.
