Kaip aš keistame pasimatyme su „ateities būrėju“ atsidūriau: po visko teko užblokuoti

Intarpas apie pirmuosius vyriškių laiškus

Negaliu nepaminėti pirmųjų laiškų „kolekcijos“ – tiesą sakant, jų nekolekcionuoju, bet pamiršti irgi niekaip neišeina – tokių įsimintinų būna.

Labas, ką tu? Šitokių laiškų pasitaiko visokių variantų, pvz., „kaip gyveni?“; „La, ką tu?“; „kaip yra?“; „kas gero?“ (kažin ką turėčiau atsakyti svetimam žmogui į šį klausimą?). Kažkodėl mintyse iškart suskamba Bareikio daina „Kątukąvakare?“

Susitikim dabar! Taip, būna ir tokių. Esu gavus laišką: „Labas, labai gražus oras, einam šiandien pasivaikščiot į miestą. Parašyk savo tel. numerį.“ Anketa – be nuotraukos, nurodyti tik metai ir vidurinis išsilavinimas. Viskas. Misteris inkognito.

Poetai. Kas sakė, kad vyrai ne poetiški? Dar ir kokių poetiškų būna! Vienas į mano klausimus beveik neatsakydavo, o kiekviename laiške parašydavo eilėraštį su prierašu „atsakymus rask jame“.