Esame įpratę manyti, kad Lietuvoje gamta savo gėrybėmis yra dosni tik vasarą, bet išties ją pažinę labiau, sužinosime, kiek daug yra augalų, kuriuos galime panaudoti savo virtuvėje visus metus. Su Ievos Šidlaitės knyga leidžiamės ne tik į kulinarinę kelionę, bet ir atskleidžiame savo žemės skanias paslaptis.
Receptai iš pirmo žvilgsnio gali skambėti neįprastai, tačiau tai Ievos dešimtmečio ieškojimų rezultatas. Išdrįskite pabandyti!
Klevų žiedų spurgos
Tai visame pasaulyje populiarus receptas, galite rasti pačių įvairiausių siūlymų, kaip paruošti tešlą. O aš turiu daug naminio kefyro, todėl ir tešla bus kefyrinė. Klevų žiedai renkami tik prasiskleidę, yra labai kvapnūs ir saldoko skonio. Galima valgyti ir žalius, dėti į salotas ar vaisių desertus.
Tešlai:
0,5 stiklinės kefyro
1 šaukštelis sodos
1 šaukštas cukraus
žiupsnelis druskos
miltai (tešla turi būti tokio tirštumo kaip blynų)
visa kekė su koteliu ką tik surinktų klevų žiedų
daug aliejaus ar taukų kepti
Storadugniame nedideliame puode įkaitinkite aliejų arba taukus, kol pradės raibuliuoti (įkritęs lašas tešlos turi iš karto pradėti čirkšti). Atsargiai merkite klevų žiedų kekes į tešlą, kad apkibtų visi žiedai, ir dėkite į įkaitintą aliejų. Kepkite, kol gražiai pagels. Išėmę paskleiskite ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų riebalų perteklius. Galite apibarstyti cukraus pudra. Taip kepti galima ne tik klevų, bet ir kiaulpienių, raktažolių arba kitus ne tokius trapius valgomus žiedus ar lapus. Tešlą galite ruošti ne saldžią, o sūrią – tada toks užkandis labai tiks prie laukinio midaus ar alaus taurės.
Granola su laukinėmis sėklomis ir šaknimis
Granola – labai geras būdas praturtinti savo mitybą laukiniais augalais, jų šaknimis ir sėklomis. Ir dar – tai gali būti tobula dovana artimiesiems. Tokius sausus pusryčius galima sumaišyti su žolelių jogurtu arba pienu.
Reikės:
400 g avižinių dribsnių (senoviškų, stambių, o ne smulkintų)
100 g žemės riešutų (arba bet kokių kitų)
100 g moliūgų sėklų
100 g saulėgrąžų branduolių
100 g sezamų sėklų
0,5 stiklinės medaus
0,5 stiklinės aliejaus arba tirpinto sviesto
1 šaukštas kiaulpienių, varnalėšų, trūkažolių šaknų miltelių, gilių miltelių ar kitokių šaknų
įvairios laukinės sėklos (nakvišų, dilgėlių, balandų, gysločių ir t. t.)
džiovintos žolelės (bevainikės ramunėlės, dilgėlės, garšvų milteliai)
Sumaišykite dribsnius, riešutus, saulėgrąžas, moliūgus, sezamų sėklas, medų ir aliejų. Pilkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos kuo plonesniu sluoksniu ir kepkite kartais pamaišydami iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol apskrus. Atidžiai stebėkite kepdami, nes granolos paviršius labai greitai pradeda degti. Baigdami kepti sudėkite laukinių šaknų miltelius, laukines sėklas ir žoleles, gerai išmaišykite ir palikite atvėsti. Laukinių sėklų, šaknų miltelių ir žolelių kartu kepti nereikia, nes gali sudegti, tiesiog juos sudėkite pačioje kepimo pabaigoje, ką tik ištraukę skardą iš orkaitės, kol dribsniai dar karšti ir lipnūs. Dribsnius atvėsinkite skardoje ar dideliame dubenyje (atšalę jie pasidaro traškūs) ir sudėkite į sandarias dėžutes.
Viduržiemio pesto padažas
Jau minėjau, kad pesto padažas – puikus būdas sunaudoti visokias žoles ar žalumynus. Pestą galima pasigaminti ir iš įvairių daržo likučių: kopūstų lapelių, burokėlių, lapinių burokėlių, garstyčių, kiaulpienių, garšvų, žliūgių lapelių likučių.
Reikės:
pora saujų žieminių žalumynų
sauja kepintų moliūgų sėklų
česnako skiltelė
moliūgų aliejus
fetos sūris
Žalumynus, moliūgų sėklas, česnaką ir aliejų pertrinkite rankiniu smulkintuvu, tik nesistenkite visko paversti vientisa mase, tegul lieka gabaliukų. Į žolių masę šakute įmaišykite sutrupintą fetos sūrį. Jei reikia, įpilkite dar aliejaus ar šiek tiek citrinų sulčių. Tokio pesto galima dėti ant makaronų, tepti ant duonos ar sūrių sausainėlių.
Pupelių paštetas su pūkuotais žieminiais lapeliais
Pupelės ir karstelėję laukiniai žalumynai – nuostabus duetas. Ypač su ką tik iškepta duona arba naminės duonos skrebučiais, raugintu ar marinuotu grybuku ant viršaus. Labai mėgstu tikrų kepenėlių paštetus, bet pupelių paštetas jiems nenusileidžia. O jei dar įdėsite nekeptų svogūnų, česnako ir truputį išrūgų, kaip darau aš, tai turėsite neįprasto pavidalo tikrą vitaminų ir probiotikų bombą.
Reikės:
1 stiklinė pupelių
nedidelis svogūnas
kelios česnako skiltelės
aitrioji paprika (jei mėgstate aštriai)
keli šaukštai sviesto arba šalto spaudimo aliejaus
keli šaukštai išrūgų arba šlakelis natūralaus acto (tinka gyvas obuolių sidro actas ar bet koks naminis actas su žolelėmis)
gera sauja visžalių laukinių žalumynų (žiognagių, notrelių, plaučių, pipirlapių, žliūgių, žvaginių)
Pupeles per naktį pamirkykite šaltame vandenyje. Virkite, kol suminkštės. Pravėsusias pupeles su smulkintu svogūnu, česnaku, aitriąja paprika, sviestu ar aliejumi sutrinkite smulkintuvu, įpilkite šiek tiek acto ar išrūgų. Sudėkite į šaltu vandeniu perpiltą dubenėlį ir statykite į šaldytuvą porai valandų. Paštetą gražiai išverskite ant lėkštės, išklotos tais pačiais žalumynais, ir tepkite ant duonos, skrebučių ar daržovių gabalėlių. Prie pašteto labai tinka rauginti ar marinuoti grybai.
