Simbolių kilmė siekia šimtmečius ir net tūkstantmečius, kai žmonijos civilizacijos aušroje jie atsirado kaip kultūros elementas, evoliucionavęs kartu su visuomene. Nors daugelio jų tiksli kilmė neaiški, tačiau jų paplitimas stebina. Tikriausiai simbolius žmogui padiktavo pati gamta, tačiau jų paslaptingumas vis dar jaudina žmonių vaizduotę.
Savo esme simbolis yra apčiuopiamas, grafinis sutartinis ženklas ar veiksmas, kuris nurodo reiškinį, sąvoką ar idėją ir taip išreiškia tam tikrą fizinės ir socialinės tikrovės aspektą. Pavyzdžiui, senovėje daugelis akmenų buvo laikomi simboliais, nes žmonės tikėjo, kad juose gyvena dvasios ir dievai. Kita vertus, pats gebėjimas rasti ir kurti simbolius buvo vienas iš svarbiausių žmogaus mąstymo bruožų – simbolis buvo pažinimo priemonė ir seniausias bei svarbiausias būdas išreikšti tikrovės aspektus, kurių neįmanoma atskleisti kitais būdais. Vadinasi, simboliai gimė kaip žmogaus psichinės veiklos rezultatas, o žmogaus psichika yra gamtos dalis.
Simbolis visada yra daugiareikšmis, nes jo prigimtis yra dvilypė, todėl simbolis gali reikšti ir daiktinę tikrovę, ir abstrakčią sąvoką. Taigi jis tampa garbinimo objektu, kuriam suteikiama galia, būdinga tam, ką jis simbolizuoja.
Gyvybės medis
