Kaip padėti artimam žmogui, kuris jau turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, o, kasdien įsijungus televiziją arba skaitant naujienas, nebeišvengia migdomųjų. Informacija apie karą mūsų nervų sistemą veikia ne tik per informacijos šaltinius, netylančius pabūklus – šeimoje mes dar turime Antrojo pasaulinio karo baimę išgyvenusius tėvus, senelius, giminaičius. Ir jų prisiminimai dar labiau padidina įtampą. Kaip visa tai išgyvena mus stebintys vaikai, anūkai?

Italijoje pabūklų griausmo negirdime, bet internetas, televizija nuolat kalba apie Rusijos karą su Ukraina, subombarduotų miestų vaizdai dirgina vaizduotę. Populiarių laidų metu neretai pasisako psichologai, kaip elgtis, kad būtų įmanoma išsaugoti ramybę kasdienybėje, padėti kitiems, nepajėgiantiems suvaldyti streso.

Mano mėgstamo Italijos „La Repubblica“ dienraščio penktadienio priedo „Il Venerdi“ psichologė Maria Novella De Luca atsako į moterų klausimus. Jos itin jautriai reaguoja į televizijos ekrane matomus vaizdus. „Sapne matau, kaip iš manęs atima sūnų ir vyrą, jie atsisveikina nusigręždami, ant peties matau šautuvą, mimetišką kostiumą“, – rašo Chiara iš Pietų Italijos miesto Bari.

„Į vaikų darželį kas rytą lydėdama savo anūkėlį Lucą nežinau, ar jam pasakoti apie karo baisumus, ar geriau tylėti?“ – klausia nonna (močiutė) Giusepina, iš kurios atminties dar neišsitrynė Antrojo pasaulinio karo patirtis.

Prieš kelias dienas nustebino Italijos dienraščio „Il Corriere della sera“ puslapis, kuriame – pokalbis su vieno Italijos licėjaus dėstytoju Giovanni Cavallera, pedagogu, mokančiu vaikus istorijos ir filosofijos. Perskaičiau ir pamąsčiau, kad šis pedagogas – ne eilinis mokytojas, jis – puikus psichologas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją