Knygoje, kuri Lietuvoje pasirodė 2015 metais, atsakiau į mūsų moteris ir mane pačią dominančius klausimus: Kodėl italės priverčia atsigręžti gatvėje? Kodėl sukelia sveiko pavydo jausmą, net vilkėdamos sportines kelnes sporto salėje? Kodėl biure apnuogina krūtų iškirptę, bet neatrodo vulgariai ir gašliai, kaip baltas šlaunis pro neatsiūlėtus šortus demonstruojančios užsienietės? Kodėl namuose savo šeimai niekada nepasirodo su chalatu, baltu marmuru nevaikšto basomis, o įsispyrusios į brangakmeniais nusagstytą garsių mados namų apavą?

Atsakymų man teko ieškoti Italijoje beveik tris dešimtmečius ir vis dar mokausi. Ir ne tik greta Milano podiumų. Aš nuolat stebiu moteris, kurios tapo „Itališko elegancijos kodo“ herojėmis. Mano kaimynės Romoje – barmenės, dėstytojos, advokatės, avalynės butiko konsultantės, mano sporto klubo bičiulės, namų šeimininkės. Visos maloniai dalijosi patirtimi.

Aš – atvykusi iš posovietinės šalies, lengvai pastebėjau skirtumą tarp manęs – moters, kuri tėvynėje išmoko suprasti, kokia yra negraži, tikras „bjaurusis ančiukas“, ir Italijos moterų, kurios skleidė pasitikėjimą ir žavesio kerus. Iš tiesų, paslaptys paprastai slypėjo visai kitur, nei tikėjausi.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)