25-erių metų aukštas dailus medikas Edoardo Lucci iš pirmo žvilgsnio – eilinis Romos vaikinas. Tad kodėl jį vadinu legendiniu? Edoardo sutiko pasidalyti interviu Lietuvos pirmajam interneto portalui Delfi pernai, pačiame pandemijos įkarštyje, kai niekas Lietuvoje dar atvirai nekalbėjo, kas vyksta su COVID-19 virusu kovojančiose ligoninėse.
Vaikinas praskleidė Romos specializuotos COVID–19 ligoninės Intensyvios terapijos skyriaus, kuriame dirba „infermiere“ ( liet. slaugytoju), užuolaidą ir lietuvių skaitytojams papasakojo apie ligoninės lovų ir personalo trūkumą, sunkias darbo sąlygas, psichologinę įtampą . Jis atviravo tada, kai Lietuvoje dar niekas netikėjo, jog virusas šienauja lyg giltinė tiek jaunus ir senus, tarp jų ir labiausiai gyvybe rizikuojančius medikus, priverstus ištisą dieną darbo vietoje vilkėti apsauginius kombinezonus, skafandrus.
Įdomu susitikti su Edoardo, kai nuo pandemijos pradžios praėjo daugiau nei metai, ir sužinoti, kokia padėtis specializuotoje Romos COVID–19 ligoninėje šiandien. Nors atvykdamas į svečius vakarienės „infermiere“ kaskart atrodo išoriškai ramus ir savimi pasitikintis, tačiau visada dėvi apsauginę kaukę ir abartinę padėtį vertina nesišypsodamas. Ji – „abastanza critica“ (liet. pakankamai kritinė).