Šią naktį stebuklingu tepalu savo šluotas ištepusios raganos pradeda skraidyti, sulekia ant aukščiausių kalnų, atsiskaito velniams ir siaučia bei iki ryto kelia orgijas. Būtent tokiems baugiems reiškiniams viduramžiais pasiruošdavo dievobaimingas vakarų europietis artėjant balandžio 30-ajai – Valpurgijos nakčiai.
Sakoma, kad kaimuose šią naktį vykdavo egzorcizmo ritualai, o ūkininkai slėpdavo savo gyvulius, nes raganos mėgo pasikėsinti į, pavyzdžiui, ožkas. Tikėta, kad tai naktis, kai riba tarp šiapus ir anapus yra pati ploniausia, tad mirusiųjų sielos gali lengvai patekti į gyvųjų pasaulį.
Pavadinta vienuolės, kurios palaikus išniekino statybininkai, garbei