Pokalbį su Adrija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, vardas pakeistas moters prašymu išlikti anonimiškai) pradedame nuo Kalėdų temos. Moteris sako, kad jai šis metų laikotarpis – pats sunkiausias. „Vaikystėje neturėjau normalių Kalėdų. Jų šventimas, buvimas prie bendro stalo kėlė įtampą, baimę. Todėl dabar, kai jau turiu sūnų, man labai svarbu kažkaip sukurti jam tą šilumą, kurios neturėjau. Mūsų visi namai nupuošti, dovanų kalnai, kepame sausainius, kad tik mano vaikas nepatirtų meilės ir šilumos trūkumo. Pas mane Kalėdos baigdavosi dar Kūčių vakarą, kai tėvas prisigerdavo ir imdavo rėkauti. Kartą į sieną švietė net visą lėkštę silkės, nes ji buvo per sūri“, – sako moteris.
Iš šono 35 metų Adrijos gyvenimas gali priminti pasaką, tačiau ji slepia paslaptį: smurtaujantis ir nuolat rėkiantis tėvas paliko daug žaizdų
www.DELFI.lt
FOTO:
Iš šono gali pasirodyti, kad šios istorijos herojė – 35 metų Vilniuje gyvenanti Adrija – gyvena tobulą gyvenimą: turi gražią ir darnią šeimą, 5 metų sūnų, su vyru abu dirba gerai apmokamus darbus, tad per pandemiją įsigijo sodybą Dzūkijos miškuose. Tik realybė kiek kitokia. Adrija prisipažįsta, kad ją kamuoja nuolatinis nerimas, o jei nėra dėl ko nerimauti – ji būtinai susigalvos priežastį. Dar prieš 10 metų ji paniškai bijojo vyrų, jie jai kėlė šleikštulį, o patekus į stresinę situaciją moteris komunikuoti galėjo tik pakėlusi balsą ar net rėkdama. Adrija tiesiai šviesiai sako, kad visa tai – jos baisios vaikystės padarinys. „Mano tėvas buvo ne tik alkoholikas, bet ir šlykštus manipuliatorius, smurtautojas. Dėl bet kokios smulkmenos imdavo rėkti, psichologiškai ar fiziškai smurtauti. Aš jo nekenčiu, nes kasdien turiu tvarkytis su jo padarytomis traumomis“, – atvirai sako moteris.