Ir vėl iš streso persivalgėte? Paprasti mitybos triukai, kurie daro stebuklus

Įprotis kovoti su stresu per skrandį stebinti neturėtų, nes maisto savinimosi procesas išties veikia raminamai. Visgi negalima pamiršti ir apie pavojų, iškylantį todėl, kad tas „kas nors skanaus“ paprastai būna greitasis maistas, sausainiai, saldainiai, pyragaičiai, šokoladiniai batonėliai ir kiti ypač intensyviai perdirbti produktai, kuriuose galybė cukraus ir transriebalų, galinčių lemti medžiagų apykaitos sutrikimus ir širdies bei kraujagyslių ligas. Manote, kad tai neišvengiama kaina už psichologinį komfortą? Patikėkite, taip nėra, mat lygiai tokio paties efekto pavyksta sulaukti ir pavartojus kur kas sveikesnių produktų.

Aišku, reikia žinoti, kokie keturi elementai suteikia maistui antistresinių savybių, o tai – tekstūra, skonis, sotumas ir temperatūra. Žinoma, vertėtų pasistengti suteikti maistui apetitą žadinančią išvaizdą, o šiuo tikslu neprošal prisiminti skatinimo (angl. „nudge“) teorijos principus.

Skonis: tai, kas saldu, vietoj saldumynų

Dažniausias pasirinkimas apėmus stresui – koks nors saldėsis. Tokį pasirinkimą lemia skonis: streso sąlygomis išsiskiriantys hormonai gliukokortikoidai suaktyvina tuos receptorius, kurie atsakingi už cukraus skonio pajutimą. Štai kodėl apėmus stresui saldūs gaminiai atrodo skanesni ir ranka automatiškai tiesiasi prie gabalėlio torto. Tada į sceną įžengia biochemija. Efektas kiek primena apsvaigimą nuo narkotikų