Vergvaldžių epochoje, kuri baigėsi 1888 m., vergų ir šeimininkų seksualiniai santykiai taip pat buvo laikomi norma, tai atsispindėjo ir to meto literatūroje. Šiuolaikiniai brazilų rašytojai labai tolerantiški alternatyviems šeimyniniams santykiams, kaip, pavyzdžiui, atspindi garsusis Jorge Amado romane „Dona Flor ir du jos vyrai“. Retame Brazilijos televizijos seriale nėra vaizduojami poligaminiai santykiai.

Arba štai pernai per visą Lotynų Amerikos žiniasklaidą nuvilnijo pranešimas apie tai, kaip Brazilijoje gyvenantis Arthuras O Urso, garsėjantis devynių žmonų haremu, skundėsi dėl pavydo šeimoje ir negalėjimo planuoti santykių su savo mėgstamiausiomis moterimis. 2021 m. šis brazilas ėmė praktikuoti poligaminius santykius: protestuodamas prieš monogamiją jis su žmona Luana Cazacchi įformino nelegalią sąjungą su kitomis moterimis. Kadangi Brazilijoje poligamiški santykiai nėra oficialiai įteisinti, todėl Arthuras O Urso su kiekviena iš aštuonių pasirinktų moterų susituokė katalikų bažnyčioje. Aišku, kad tokia santuoka neturėjo jokios teisinės galios.

Pradėdamas naują šeimyninį gyvenimą vyras sudarė tvarkaraštį, pagal kurį turėjo skirti vienodą dėmesį kiekvienai savo žmonai. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad planavimas tokiais klausimais nėra geriausias pasirinkimas. Laikantis grafiko kildavo daug problemų, o kartais jausdavosi, kad vyriškis turi užsiimti seksu tik dėl grafiko, o ne dėl malonumo. Tada jis spjovė į grafikus ir mylėjosi su ta žmona, su kuria norėjo, tada, kada norėjo ir tiek, kiek norėjo. Tuomet ir prasidėjo moterų pavydo scenos. Galiausiai viena iš žmonų, Agota, prisipažino, kad pavargo, svajoja apie monogamiją ir paliko poligaminę šeimą. Arthuras pareiškė, kad nesiruošia į jos vietą priimti kitos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)