Garsiuose Kauno pliažuose tarpukariu virė tikras gyvenimas: kurioziški „skenduolių“ nuotykiai, nuogybės ir chuliganų vagystės

1936-ųjų vasarą Jungtines Amerikos Valstijas ir Lietuvą užgulė karštis. Birželio 22-ąją Zarasuose buvo užfiksuoti plius 32 laipsniai. Tuo tarpu JAV kaitra ir sausra kamavo jau šešias savaites ir nesiruošė trauktis. Niujorke liepos 10-ąją temeperatūra pasiekė 39.1 laipsnį – šimtai žmonių nakvojo tiesiog parkuose ir pliažuose, o kai kas užsitempę čiužinius ant namų stogų. Vidurio vakaruose temperatūra pakilo net iki 45 laipsnių.

Liepos 13-ąją palijo, bet karštis nukrito tik iki 33 laipsnių. Iki liepos 18-osios JAV nuo karščio mirė 4 609 žmonės. Vilniaus krašte, kuris tuo metu priklausė Lenkijai, Dysnoje užsidegė 10 tūkst. ha durpyno, netoli Kazlų Rūdos – pušynas. Tiesa, šį gaisrą greitai užgesino. Liepos 19-ąją Birštono kurorte vyko atlaidai. Kaimiečiai būriais traukė į bažnyčią, tačiau tik dalis jų ten sutilpo. Prie Vytauto ir Birutės šaltinio grūdosi šimtai žmonių. Visi malšino troškulį, tačiau ir atsigėrę netoli ėjo nuo vandens ir vėl iš naujo stojo į eiles prie gaivinančių mineralinių šaltinių. „Balėjų“ kurortai Dabar, lietuvius, pratusius prie vėsių vasarų, gelbėjo tik vanduo. Turtingesnieji kauniečiai plūsterėjo į Palangą.

Nidos, Juodkrantės vilas okupavo švedų garlaiviu atplaukę 134 Amerikos lietuviai ir olandų laivu atkakę 350 anglų turistų. Šiuose pajūrio kurortuose nusėdo per 6000 vasarotojų. Situacija darėsi kritiška. Smulkesnio kalibro Kauno valdininkėliai, darbininkai ir šiaip jau darbo žmonės, kurie „nesueidavo su litu“ arba kurių „biudžetas nesusibalansuodavo“ džiaugėsi radę laiko nusprūsti į kurį nors iš septynių, garsiųjų Kauno pliažų: į Aukštosios Panemunės pirmąjį arba antrąjį, Šančių, Karmelitų, Santakos, Slabodkės (prie tilto į Viljampolę) arba Lampėdžių.