Estrados karalienė, sugebėjusi pasipriešinti Rusijos propagandai: kas laukia Pugačiovos, kuri jau slapsto savo turtus?

Tarybiniais laikais ji buvo superžvaigždė. Net ir Lietuvoje visur skambėjo jos dainos apie milijoną rožių ir cirko princą Arlekiną. Jai gėles į sceną mėtė tarybų partijos šulai ir tų laikų įžymybės, o Alos biografai šnabždasi apie jos penkerias vedybas ir nesuskaičiuojamas armijas meilužių. 2019-taisiais „Forbes“ paskelbė, kad Alos Pugačiovos turtas yra apie 100 milijonų USD, o kai kurie ekspertai užtikrinti, jog pasaulyje daugiau nei 250 milijonų diskų išleidus Ala tikrai verta dar daugiau. O visai neseniai primadona nustebino ir įsiutino visą Z Rusiją, atsisakiusi dainuoti pagal Putino fonogramas. Kas ši meškų šalies scenos karalienė, sugebėjusi pasipriešinti visai Rusijos propagandos mašinai?

Viskas prasidėjo 1949-taisiais, kai Maskvoje gimė rausvaplaukė mergaitė, kuriai tėvai davė dabar jau pamirštos rusų aktorės vardą „Ala“. Nuo penkerių metų mergaitė, daugiausia mamos pastangom, pradėjo lankyti muzikinę mokyklą ir po 3 valandas kasdien groti pianinu. Gabiam vaikui toks pasiaukojamas darbas užtikrino tinkamą muzikinį išsilavinimą ir jos karjera – tai tiesiog stulbinantis kiekis sėkmingų pasirodymų visos Rusijos, o vėliau ir satelitinių valstybių scenų. Nevardinsiu visų kolektyvų, kuriuose ji dainavo, visų festivalių, kuriuos ji laimėjo, ir visų scenų, kuriose jai plojo. Tai išties įspūdingas sąrašas ir jei įdomu, jis visas išdėtas Vikipedijoje.
Apie jos karjerą verta pradėti pasakoti nuo to momento, kai Ala, po ilgų klajonių po Rusijos kaimelių kultūros namus su koncertais „darbininkų kolektyvams“, pagaliau apsistoja Maskvoje ir pradeda dalyvauti TV filmavimuose. Juk iš esmės Alos Pugačiovos karjeros krikštatėviais reiktų laikyti kelis kompozitorius, kurie pamatė merginos potencialą, ir televiziją, kuri anemiškame tų laikų pramogų versle įsikabino į gyvybingą jauną dainininkę mirtinais gniaužtais.