33-ejų Silveris Sormusas yra kilęs iš Verumos (apskritis Estijos pietryčiuose). Veru jis gimė, čia lankė vaikų darželį ir mokyklą, o vasaros atostogas leido netoliese esančiame Palometsos kaime, kartu su seneliu ir močiute. Po vidurinės mokyklos daugelis tuometinių Silverio draugų išvyko į Tartu, kad įgytų statybininko specialybę, taigi, vaikinas pasielgė taip pat.
„Atvirai kalbant, mokytis man nebuvo ypač įdomu, nes, mano galva, iš pradžių reikia įgyti praktikos, o tik tada mokytis teorijos. Deja, mūsų mokyklose viskas vyksta atvirkščiai“, – sako Silveris, visada gana abejingai žiūrėjęs į šiuolaikinį mokymąsi.
„Ne per toliausiai nuo Veru močiutė turėjo sodybą. Kai įsitikino, kad aš rimtai domiuosi statybomis, leido man pastatyti namą nuosavame sklype. Taigi, pradėjau, nors jokio specialaus išsilavinimo dar neturėjau. Paprasčiausiai vaikštinėjau po Veru ir apžiūrinėjau tenykščius namus. Man buvo patarta statyti ne visai mažą namą. Vienas iš giminaičių parodė, kaip įrengti dūmtakį, ir aš sugebėjau jį sukonstruoti. Ilgainiui azartas išblėso, atsirado kitų reikalų, todėl statybas užmečiau. Praėjo ištisas dešimtmetis, kol namas tapo toks, kad jame būtų galima gyventi. Vis dėlto prieš metus iš jo išsikėliau. Namą palikau broliui, o pats pradėjau gyventi dūminėje pirtyje.“