Elitinė SSRS prostitucija: sovietai jas bandė pažaboti visais būdais, kol galiausiai atrado, kad „plaštakės“ gali pasitarnauti KGB

1967 metais Maskva laukė ypatingo svečio. Švęsti Spalio revoliucijos 50-metį į Sovietų Sąjungą atvyko Indonezijos prezidentas Ahmedas Sukarno. Jis garsėjo savo širdies dosnumu ir aistra moterims. KGB jis buvo kone tobula šantažavimo auka. Užsienio valstybės vadovas dar lėktuve nenuleido akių nuo dailių stiuardesių, kurios iš tiesų buvo apmokytos prostitutės ir sukiojosi tik apie jį. Ir apsidžiaugė išgirdęs jų kvietimą praleisti vakarą jo viešbučio kambaryje.

Toliau viskas vyko pagal planą. Indonezijos prezidento ir merginų orgijos buvo filmuojamos dviem paslėptomis kameromis, panaudota geriausia tuo metu amerikiečių gamybos spalvota juosta. O ryte specialiųjų tarnybų agentai parodė sumontuotą ir paruoštą filmą. Sukarno tylomis peržiūrėjo filmuotą medžiagą ir pasakė: „Gal galėtumėte man padaryti to filmo kopiją? Kai mano liaudis pamatys, ji didžiuosis, turinti pajėgų valstybės prezidentą.“

Ne visos „naktinės plaštakės“ domino saugumiečius 

Iki šiol daugelis galvoja, kad Sovietų Sąjunga buvo griežtos moralės valstybė, kurioje, žinoma, „nebuvo“ sekso. O ką jau kalbėti apie mokamą. Buvo tik meilė, iš kurios ir gimė vaikai... Tačiau daug sovietų piliečių gerai žinojo vietas, kur buvo galima nusipirkti „meilę“ už pinigus.